Mąstymas, kad vieną kartą pasirinkta profesija garantuos sėkmingą gyvenimą, šiandien yra klaidingas – kur kas svarbiau suvokti, kad svarbiausias yra ne vienkartinis pasirinkimas, o gebėjimas nuolat eiti ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos.
Kaip skelbiama Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime žiniasklaidai, šiuolaikinis pasaulis sparčiai kinta, jį nuolat keičia inovacijos ir technologijos, todėl, pirmiausia, mums, tėvams, reikia keisti savo požiūrį.
„Vaikams, šiandien svarstantiems, ką studijuoti, pasaulis atrodo kaip milžiniška dėlionė be aiškių kontūrų. Ir tiesą sakant – taip ir yra“, – sako KTU Mokymosi visą gyvenimą centro vadovė Jurgita Stravinskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, iki 2027 metų net 39 proc. darbuotojų turės įgyti naujų įgūdžių (WEF The Future of Jobs Report 2025). Tai rodo, kad mokymasis visą gyvenimą taps būtina sąlyga išlikti konkurencingam, nes technologijos ir darbo rinkos reikalavimai keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, sako specialistė.
Taip pat, „McKinsey Global Institute“ 2025 m. duomenimis, dėl dirbtinio intelekto ir automatizacijos iki 2030 metų gali būti automatizuota iki 30 proc. darbo valandų JAV ekonomikoje.
„Tai reiškia, kad ne tik pavienės profesijos, bet ir ištisos darbo funkcijos keičiasi, todėl ateities darbuotojams bus svarbiau gebėti nuolat prisitaikyti, mokytis naujų technologijų taikymo ir persidėlioti savo profesinį kelią“, – sako J. Stravinskienė.
Dar vienas tikėtinas ateities pokytis – tai, kad iki 2025 metų kvantinės technologijos sukurs daugiau nei 10 tūkst. naujų darbo vietų, ypač finansų, sveikatos apsaugos ir kibernetinio saugumo srityse.
„Tai reiškia, kad ateities rinkoje vertinami bus tie, kurie sugebės jungti skirtingų technologijų supratimą – ne tik programavimo, bet ir fundamentalių mokslo inovacijų sritis“, – teigia KTU ekspertė.
Svarbiausi klausimai vaikui
Pasak jos, geriausiai apsibrėžti profesinę kryptį vaikams gali padėti šie tėvų klausimai:
- Skatinkite tyrinėti plačiau daugiau nei vieną sritį. Jei dukra svajoja apie kūrybinį rašymą – puiku. Bet kodėl nepasiūlyti kartu pažvelgti ir į skaitmeninę rinkodarą, komunikaciją? Jei sūnus galvoja apie žaidimų programavimą – gal verta paskatinti jį išbandyti elektronikos ar dirbtinio intelekto pagrindus.
- Praktika prieš studijų pasirinkimą. Trumpalaikiai kursai, atviros dirbtuvės, vasaros projektai – tai būdai vaikui pasitikrinti, ar ši veikla jam tikrai patinka, ar tik gražiai skamba.
- Ugdykite įgūdžius, kurie neišnyksta. Gebėjimas spręsti problemas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas – šie dalykai išliks svarbūs net tada, kai darbo rinkoje atsiras dar iki šiol nematytų profesijų.
- Kalbėkite apie kelią, o ne tikslą. Viskas keisis. Specialybė, kuri šiandien atrodo „garantuota“, po dešimtmečio gali būti niekam nebereikalinga.
Taip pat J. Stravinskienė siūlo vaikui pačiam sau užduoti keletą klausimų:
- Ką tau patiko veikti paskutinį kartą, kai niekas neliepė? Žaisti, rašyti, piešti, konstruoti, naršyti internete, analizuoti? Jei sunku prisiminti – paskatinkite pabandyti įvairias veiklas ir stebėti, kas „užkabina“.
- Ar yra tema, apie kurią galėtum kalbėti valandų valandas? Pavyzdžiui, technologijos, gamta, socialiniai klausimai, žmonių elgsena? Jei atsakymas „nežinau“ – pasiūlykite pažiūrėti 3–5 trumpus dokumentinius filmus skirtingomis temomis ir stebėti, kas sudomina.
- Ar norėtum, kad tavo darbas būtų daugiau susijęs su daiktais, žmonėmis, idėjomis ar technologijomis? Jei nežinote, skatinkite vaiką stebėti save: ar patinka padėti kitiems, ar smalsu, kaip veikia daiktai, ar mėgsta kurti naujas idėjas?
- Ar gali įsivaizduoti, kad šioje srityje norėtum mokytis naujų dalykų ir po 5–10 metų?
Jei vaikas dvejoja, padėkite suprasti, kad darbo pobūdis ir forma laikui bėgant keisis, todėl svarbiausia, kad pasirinkta sritis būtų bent šiek tiek artima širdžiai. - Kokioje aplinkoje jaustumeisi geriausiai dirbdamas: savarankiškai, komandoje ar maišydamas abu būdus? Tai padeda suprasti, kokio tipo veiklos stilius vaikui yra natūraliausias: ar jis labiau linkęs į savarankiškus projektus, ar mėgsta dirbti su kitais, o gal vertina lankstumą. Jei vaikas nežino, pasiūlykite prisiminti situacijas mokykloje, būreliuose ar namuose: kada jautėsi geriausiai?
Šie klausimai gali padėti vaikui geriau suprasti save ir pasirinkti kryptį, kuri atlieps ne tik šiandienos svajones, bet ir ateities darbo rinkos realijas, teigia ekspertė.
