Visgi vaikų kūno masės indekso (KMI), fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių rodikliai pastaraisiais metais išliko stabilūs ar gerėjo, rodo tyrimo rezultatai.
Mažėjo alkoholį vartojančių vaikų dalis
Kaip skelbiama instituto pranešime žiniasklaidai, mokyklinio amžiaus vaikų, kurie bent kartą per 30 dienų vartojo alkoholį, praėjusiais metais sumažėjo iki 11,6 proc. 2016-aisiais šis skaičius sudarė 15,3 proc., pažymima instituto pranešime.
Nežymiai mažėjo ir elektronines cigaretes vartojančių mokyklinio amžiaus vaikų dalis – 2024 m. jų buvo 19,5 proc., kai 2020-aisiais – 20,1 proc.
Taip pat nežymus kritimas pastebimas ir tarp vartojančiųjų energetinius gėrimus – pernai šiuos gėrimus nurodė vartojantys 15,4 proc. moksleivių, o 2020-aisiais bent kartą per savaitę juos vartojo 16,9 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
Laikas prie ekranų ir fizinis aktyvumas
Naujausi mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimai taip pat parodė, jog reikšmingai kinta vaikų gyvenimo būdas – didėja prie ekranų praleidžiamas laikas, mažėja pusryčiaujančių, vaisius ir daržoves valgančių mokyklinio amžiaus vaikų.
„Lyginant su 2016 m., pernai pusryčiaujančių vaikų skaičius krito nuo 51,7 proc. iki 39,1 proc., o kasdien valgančių vaisius – nuo 38,5 iki 33,9 proc., daržoves – 36,4 iki 32,2 proc.“ – skelbia Higienos institutas.
„Matoma, kad 7–17 m. amžiaus turinčių antsvorį mokinių dalis nuo 2016-ųjų nuosekliai augo, pasiekdama aukščiausią tašką 2021 m. – 17,5 proc., vėliau šiek tiek sumažėjo, o 2024-aisiais vėl kilo iki 15,7 proc. (...) Nutukimo rodiklis 2023 m. siekė 6,5 proc., 2024 m. – 7,1 proc.“ – skelbiama instituto pranešime.
Tuo metu per mažą svorį turinčių mokinių skaičius keitėsi nežymiai – pernai ji mažėjo iki 12,6 proc., kai 2023 m. siekė 13,4 proc.
Pastebimai kito daugiau nei 4 valandas per dieną prie ekranų praleidžianti dalis moksleivių – pernai ji augo iki 28,2 proc. (2016-aisiais ši dalis siekė 19,9 proc.), rodo HI duomenys.
Laimingi jaučiasi du trečdaliai moksleivių
Instituto duomenimis, reikšmingai kito ir mokyklinio amžiaus vaikų laimingumo rodiklis – moksleivių paprašius įvertinti, kaip jie jaučiasi, galvodami apie savo dabartinį gyvenimą, tik 65,5 proc. nurodė, jog yra labai arba pakankamai laimingi. 2020-aisiais šis rodiklis atitinkamai siekė 73,2 proc., o 2016 m. – 86,2 proc.
Anot HI direktoriaus Šarūno Alasausko, ilgalaikis vaikų sveikatos stiprinimas priklauso nuo trijų esminių veiksnių: švietimo, prevencijos ir įpročių keitimo, todėl instituto atliktais tyrimais siekiama padėti tėvams, visuomenei ir sveikatos politikos formuotojams stebėti ir gerinti vaikų sveikatos būklę.
