Tiesa, dabartiniai vaikai kartais apie ją yra tik girdėję. Visgi šeimose, kuriose lietuviškos tradicijos puoselėjamos, jau nuo Verbų sekmadienio vaikai garsiai svarsto, ar ir šiemet pas juos užsuks Velykė ir ką savo kraitelėje atneš jiems dovanų.
Lietuvoje vadinta skirtingai
Paprastai Velykė vaikus aplankydavo šventinį rytą, t.y. pirmąją Velykų dieną. Dovanėles mažieji šeimos gyventojai rasdavo vos prabudę, po nakties. Pati Velykė jiems nepasirodydavo. Tuo ji buvo ir yra panaši į kitą dosnų geraširdį ir vaikų laukiamą personažą – Kalėdų Senelį.
Tiesa, nors Velykų bobutės tradicija žinoma visoje Lietuvoje, skirtinguose regionuose ji vadinta ir vaizduota skirtingai.
Pavyzdžiui, Aukštaitijoje vaikus lankiusi Velykė kituose regionuose vadinta Velykų bobute, boba ar net, buvo įgijusi vyrišką pavidalą, – Velykų diedu, Velykiu.
Klaipėdos krašte vaikus Velykų rytą lankydavo zuikis, nors kitur manyta, kad kiškučiai tik padeda Velykų bobutei marginti kiaušinius.
Visgi, didžiojoje Lietuvos dalyje tikėta, kad Velykė yra senutė, kuri gyvena pamiškėje. Velykų naktį ji primargina gražiausių margučių ir ankstų rytą jų atneša vaikams.
Būtent margučiai ir būdavo ta dovanėlė, kurią ji atnešdavo, palikdama juos specialiai ir iš anksto vaikų tam paruoštose vietose – lizdeliuose. Juos vaikai gamindavo iš gamtinių dalykų: šakelių, plunksnelių, šapelių ir kt.
Liaudies dainose ir pasakojimuose Velykės atkeliavimas pas vaikus vaizduotas įvairiai: vienur pasakota, kad ji atkeliauja dailiu vežimu, kuris pagamintas iš vaško ar cukraus, o jį traukia – kiškučiai.
Dovanodavo išskirtinius margučius
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad, kaip ir per Kalėdas, dovanėles vaikams atnešdavo mamos. Kad Velykės palikti margučiai skirtųsi nuo tų, kuriuos numargindavo visa šeima, kartu – ir vaikai, mamos pasistengdavo, kad Velykų bobutės kūriniai būtų išskirtiniai – spalva, raštais, dydžiu ar kt.
Tiesa, Velykų bobutė ne visada būdavo vaizduojama kaip gera, švelni senutė. Vaikams kartais būdavo sakoma, kad jei bus blogi, Velykė neatneš jiems margučių, o vietoje jų padės virtą bulvę ar akmenį.
Greta margučių, Velykė vaikams kartais atnešdavo ir skanėstų: džiovintų vaisių ar uogų, sausainių. Vis dėlto anuomet net ir margutis (kiaušinis) vaikams būdavo didelis turtas. Tad Velykės dovanotus margučius jie ypač saugodavo.
Velykės tradicija nutrūkdavo natūraliai – kai šeimoje nelikdavo vaikų, dar tikinčių, kad margučius ir kitas dovanėles naktį į Velykas jiems neša geraširdė senutė, o ne mama.
