Šį vaizdą leidžia pamatyti 2025 metų pabaigoje Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų dr. Linos Volodzkienės ir prof. dr. Tomo Baleženčio užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės Spinter tyrimai atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas, kuriame apklausta 1027 suaugę Lietuvos gyventojai. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip žmonės patys vertina lyčių galimybes ir su kokiais socialiniais bei ekonominiais iššūkiais susiduria kasdienybėje. Šio tyrimo rezultatai leidžia kalbėti ne tik apie statistiką, bet ir apie realų gyvenimą – apie tai, kaip lyčių lygybė jaučiama darbo vietoje, namuose, bendruomenėje ir priimant sprendimus, kurie lemia mūsų ateitį.
Lygybė darbo rinkoje: pažanga juntama, bet abejonės išlieka
Darbo rinka dažnai laikoma viena svarbiausių lyčių lygybės matavimo sričių. Būtent čia atsiskleidžia, ar galimybės iš tiesų vienodos – ar vienodai mokama už tą patį darbą, ar vienodai vertinamos kompetencijos, ar vienodai lengva kilti karjeros laiptais.
Tyrimo duomenys rodo, kad visuomenėje vyrauja gana skeptiškas požiūris į atlygio lygybę. Tik 23 proc. gyventojų mano, kad moterys ir vyrai Lietuvoje už tą patį darbą gauna vienodą atlygį, o net 43 proc. su tuo nesutinka. Dar 31 proc. neturi aiškios nuomonės.
Šie skaičiai leidžia daryti kelias svarbias išvadas. Pirma, daugiau žmonių mato nelygybę nei lygybę. Antra, lygybės suvokimas nėra vienodas: moterys dažniau nei vyrai mano, kad atlyginimai nėra vienodi. Tai leidžia manyti, kad lyčių nelygybė dažniau pastebima tų, kurie su ja susiduria tiesiogiai.
Karjeros galimybių klausimu visuomenė kiek optimistiškesnė, tačiau vieningos nuomonės nėra. 41 proc. gyventojų mano, kad moterys turi tokias pat galimybes kilti pareigose kaip ir vyrai, tačiau 30 proc. su tuo nesutinka. Likusi dalis neturi aiškios nuomonės.
Tai rodo, kad nors formaliai galimybės laikomos gana lygiomis, nemaža visuomenės dalis vis dar jaučia egzistuojant „nematomas kliūtis“, kurios gali riboti moterų profesinį augimą.
Dar vienas iškalbingas rodiklis – diskriminacijos patirtys. Net ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) teigė asmeniškai patyrę arba stebėję neteisingą elgesį darbe dėl lyties: diskriminaciją priimant į darbą, nustatant atlyginimą ar skiriant pareigas.
Tai reiškia, kad lyčių nelygybė daugeliui žmonių nėra tik teorinė diskusija – ji pasireiškia konkrečiose darbo situacijose.
Nematomas darbo pasiskirstymas: kas nutinka už darbo vietos ribų?
Lyčių galimybes dažnai vertiname per darbo rinkos prizmę, tačiau ne mažiau svarbi yra kita sritis – namų ūkis. Būtent čia atsiskleidžia nematomas, bet labai reikšmingas darbo pasiskirstymas.
Tyrimo duomenimis, 38 proc. gyventojų neapmokamam darbui namuose (namų ruoša, vaikų ar senjorų priežiūra) skiria 6–15 valandų per savaitę, o dar 15 proc. – net 16–30 valandų.
Svarbu tai, kad ilgesnį laiką šiems darbams dažniau skiria moterys.
Tai reiškia, kad daugeliui jų darbo diena nesibaigia išėjus iš biuro ar darbo vietos – ji tęsiasi namuose. Toks „dvigubas darbo krūvis“ neišvengiamai daro įtaką profesinėms galimybėms, karjeros tempui ir net asmeniniam poilsiui.
Neapmokamo darbo pasekmės matomos ir kitose srityse. 28 proc. gyventojų teigia, kad namų ruošos ar priežiūros pareigos kartais trukdo dirbti, mokytis ar dalyvauti visuomeninėje veikloje, o 6 proc. nurodo, kad trukdo dažnai.
Ir vėl – šią problemą dažniau mini moterys.
Tai leidžia kalbėti apie struktūrinę nelygybę: net jei formalios galimybės darbo rinkoje yra vienodos, didesnis neapmokamo darbo krūvis gali riboti realias profesines galimybes.
Dalyvavimas sprendimų priėmime: ar moterų balsas girdimas vienodai?
Lyčių galimybės atsiskleidžia ir vertinant, ar moterys turi tokią pat įtaką sprendimams kaip vyrai – tiek bendruomenėje, tiek platesnėje politikoje.
Tyrimas rodo gana optimistišką visuomenės požiūrį: 68 proc. gyventojų mano, kad moterys jų gyvenamoje vietovėje turi tokias pat galimybes kaip vyrai dalyvauti sprendimuose, susijusiuose su aplinka, energijos vartojimu ar bendruomenės plėtra.
Vis dėlto net 13 proc. su tuo nesutinka, o dalis neturi aiškios nuomonės. Tai rodo, kad nors formaliai galimybės vertinamos kaip lygios, dalis visuomenės vis dar jaučia atotrūkį tarp teorijos ir realios įtakos.
Įdomi ir kita tendencija: daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų sutinka, kad sprendimai klimato ar aplinkos klausimais būtų geresni, jei juos vienodai priimtų ir moterys, ir vyrai.
Tai rodo augantį supratimą, kad lyčių balansas nėra tik socialinio teisingumo klausimas – jis svarbus ir sprendimų kokybei bei ilgalaikei visuomenės raidai.
Ekonominis saugumas: nevienodos galimybės planuoti ateitį
Lyčių galimybės glaudžiai susijusios su ekonominiu saugumu – galimybe užtikrinti stabilias pajamas, investuoti į būstą, technologijas ar geresnę gyvenimo kokybę.
Tyrimo duomenimis, tik 30 proc. gyventojų teigia, kad mokėjimai už būstą jų namų ūkiui nėra finansinė našta. Tuo tarpu 55 proc. juos vertina kaip šiokią tokią naštą, o 14 proc. – kaip labai didelę.
Šią naštą dažniau jaučia moterys ir mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tai svarbi detalė, nes finansinis nesaugumas riboja galimybes investuoti į profesinį tobulėjimą, energijos efektyvumą ar gyvenimo kokybės gerinimą.
Dar iškalbingesnis skaičius – net 48 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius metus negalėtų sau leisti nei būsto renovacijos, nei efektyvių elektros įrenginių, nei atsinaujinančių energijos technologijų.
Tai reiškia, kad beveik pusei visuomenės pažangesni ir tvaresni sprendimai vis dar lieka sunkiai pasiekiami, o tai gali didinti socialinę ir ekonominę atskirtį.
Visuomenės nuostatos: lygybės idėja palaikoma vis labiau
Nepaisant egzistuojančių skirtumų, visuomenės požiūris rodo ir teigiamą kryptį. Net 73 proc. gyventojų sutinka, kad sprendimai dėl klimato, energetikos ar viešųjų investicijų turėtų būti priimami taip, kad būtų teisingi tiek vyrams, tiek moterims.
Be to, 38 proc. gyventojų mano, kad planuojant klimato politiką būtina atsižvelgti į tai, jog vyrai ir moterys gali patirti skirtingus sunkumus, nors panaši dalis su tuo nesutinka.
Tai rodo, kad visuomenėje vyksta diskusija – dalis jau suvokia lyčių aspektų svarbą platesniuose socialiniuose ir ekonominiuose pokyčiuose, kiti dar tik formuoja savo požiūrį.
Ką pasako šis tyrimas apie Lietuvą?
Žvelgiant į visus rezultatus kartu, ryškėja gana aiškus, bet nevienareikšmis paveikslas. Lietuva jau yra padariusi didelę pažangą lyčių lygybės srityje – vis daugiau moterų dalyvauja darbo rinkoje, sprendimų priėmime, aktyviai siekia profesinių tikslų. Tačiau reali kasdienybė vis dar rodo skirtumų.
Darbo rinkoje dalis gyventojų mato atlyginimų ir karjeros galimybių nelygybę. Namų ūkiuose moterys dažniau prisiima didesnę neapmokamo darbo dalį, kuri gali riboti jų profesines galimybes. Ekonominiai iššūkiai nevienodai veikia skirtingas visuomenės grupes, o tai taip pat daro įtaką lyčių galimybėms.
Tačiau kartu ryškėja ir kita, labai svarbi tendencija – visuomenė vis labiau palaiko lygių galimybių idėją ir suvokia jos svarbą valstybės raidai. Tai rodo, kad pokytis vyksta ne tik politikoje ar teisėje, bet ir žmonių mąstyme.
Galbūt svarbiausia šio tyrimo žinia yra ta, kad lyčių lygybė nėra tik statistinis rodiklis ar politinis tikslas. Tai – kasdienės žmonių patirtys: kaip jie dirba, kiek uždirba, kiek laiko skiria šeimai, ar jaučiasi girdimi priimant sprendimus.
Ir būtent šios patirtys leidžia suprasti, kad tikroji lygybė prasideda ne nuo formalių taisyklių, o nuo realių galimybių kiekvienam žmogui – nepriklausomai nuo lyties – kurti savo gyvenimą, siekti profesinių tikslų ir jaustis visaverčiu visuomenės nariu.
Šiame straipsnyje pristatomi rezultatai gauti įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansuotą projektą Nr. S-PD-24-131.
Pranešimą parengė Lina Volodzkienė ir Tomas Baležentis, Lietuvos socialinių mokslų centras, Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas.
