Visur ji pabrėžia savo lietuvišką kilmę. Lietuvybė Grigų šeimoje yra itin svarbi. Tą faktą liudija ir tai, jog visi JAV gimę Grigų vaikai puikiai kalba lietuviškai – klausantis Gretos net sunku patikėti, jog paauglė niekada anksčiau negyveno Lietuvoje.
Jos svajonės taip pat susijusios su muzika bei lietuvybe: „Norėčiau suorganizuoti Pasaulio lietuvių muzikos stovyklą, kuri sujungtų muziką mylinčius lietuvių kilmės vaikus iš viso pasaulio ir iš Lietuvos. Susirinkę vasarą galėtume kartu mokytis ir kurti, taip užmegzdami naujas draugystes, o kartu geriau pažindami Lietuvos muziką ir kultūrą“, – pasakojo Greta.
Ji pasakojo, kad pernai vasarą dalyvavo kultūrinėje stovykloje Merkinėje, kurią organizavo Pasaulio lietuvių bendruomenė.
„Stovykla man paliko didelį įspūdį ir įkvėpė pačią pabandyti sujungti lietuvius iš skirtingų šalių. Kai lankiau mokinių lyderystės kursus prezidento Reagano centre Los Andžele, mus mokė ieškoti galimybių imtis inciatyvos temose, kurios mums įdomios ir svarbios. Muzika ir Lietuva – man svarbios temos“, – sakė trylikametė.
Į muzikos pasaulį pasinėrė nuo ankstyvos vaikystės
Gretos mama Agnia su tėvais į JAV emigravo būdama 10-ies. Didžiąją gyvenimo dalį ji praleido Los Andžele, čia kartu su vyru Pauliumi susilaukė ir pirmagimės Gretos, vėliau – dar vieno sūnaus bei pagrandukės dukros.
„Kaip ir daugelis vaikų Amerikoje, Greta maždaug nuo dvejų metų pradėjo lankyti „mamos ir vaiko“ muzikos pamokas. Vėliau, sulaukusi trejų ketverių metų, su pirmąja mokytoja pradėjo privačiai mokytis groti pianinu. Tai buvo pirmasis susipažinimas su muzikos instrumentu. Sakyčiau, kad viskas labai greit įsivažiavo: būdama penkerių ji jau rimtai mokėsi, turėjo pianino mokytoją. Norint tapti jo mokiniu, reikėjo įveikti atranką“, – pasakojo Gretos mama.
Pasak pačios Gretos, išsirinkti, kokiu instrumentu norėtų mokytis profesionaliai groti, jai padėjo tėvai. „Daug muzikų groti pirmiausia pradeda nuo pianino. O paskui jau gali mokytis ir kuo nors kitu groti. Be pianino, esu grojusi ukulėle – havajietiška gitara, elektriniais vargonais bažnyčioje, violončele, taip pat dainuoju“, – sakė paauglė.
Neretai šeimose, kurių atžalos neria į profesionaliąją muziką, jau yra muzikantų. Tačiau Grigų šeima šios taisyklės nepatvirtina. „Mes su vyru tikrai nesame muzikai. Aš pati formaliai nesu mokiusis muzikos, vyras baigė muzikos mokyklą. Tačiau mūsų visi trys vaikai groja. Žinoma, groja Greta, vienuolikametis Julius, kuris taip pat pradėjo groti pianinu maždaug nuo trejų. O mūsų mažoji dukrytė, kuriai dabar 2,5 metai, taip pat jau rodo norą groti – mato, kaip sesė ir brolis groja, tad ateina prie mokytojos. Aišku, prie pianino praleidžia gal penkias minutes“, – apie visus tris vaikus vienijantį pomėgį, kuris vyriausiajai dukrai jau tapo ir tikros muzikinės karjeros pradžia, pasakojo Agnia.
Muzikos pamokos JAV – tik privačios, mokykloje – kaip pasirenkamas dalykas
Muzikos Greta mokosi dešimt metų. Per tą laiką ją lavino penki muzikos pedagogai. Pasak mergaitės mamos, JAV muzikinio lavinimo sistema skiriasi nuo Lietuvos. „Amerikoje nėra valstybinių muzikos mokyklų. Tai, kad Lietuvoje vaikai turi galimybę eiti į muzikos mokyklą ir didesniuose, ir mažesniuose miestuose, atveria kur kas daugiau galimybių susipažinti ir mokytis muzikos. JAV muzikos dauguma vaikų mokosi privačiai. Tačiau maždaug nuo 6 klasės dažnoje mokykloje yra orkestrai ir ansambliai, kuriuos moksleiviai gali lankyti ir pasirinktu instrumentu mokytis groti“, – pasakojo Agnia, o Greta pasidalino savo patirtimi:
„Pernai, kai dar gyvenome JAV, aš lankiau šeštą klasę ir buvau mokyklos džiazo ansamblyje ir orkestre. Grojau violončele. Anksčiau ja nebuvau mokiusis groti. O pasirinkau, nes išmokti ja groti man pasirodė įdomu.“
Pasak mergaitės, groti orkestre ar ansamblyje nėra privaloma. Tai – pasirenkamas dalykas, kaip, pavyzdžiui, dailė ir pan.
„Mūsų mokykloje buvo galima lankyti styginių instrumentų orkestrą, kuriame aš ir grojau violončele. Taip pat buvo pučiamųjų ansamblis, kurio aš nelankiau. Džiazo ansamblyje grojau pianinu. Tačiau norint patekti į šį kolektyvą reikėjo įveikti konkursą“, – prisiminė Greta.
Nors tai pasirenkami dalykai, mokytis teko nuolat – anot Gretos, orkestro repeticijos vykdavo kasdien. Džiazo ansamblio susitikimai – dukart per savaitę.
Moksleivė neslėpė, kad tokių kaip ji – jau besimokiusių ir tebesimokančių groti – orkestre nebuvo daug. Didžiajai daliai orkestrantų tai buvo pirmoji „muzikos mokykla“.
Ar mokytis muzikos JAV – prabangos dalykas? Pasak Gretos mamos Agnios, tai – šeimos sprendimas: „Ne visos mokyklos turi orkestrus ar ansamblius. Tai irgi nusprendžia mokyklos bendruomenė. Jei dauguma tėvų nusprendžia remti ir skirti tam daugiau dėmesio, jie įkuriami. Mano akimis, muzikinis išsilavinimas mažiau prieinamas Amerikoje nei Lietuvoje.“
Privačiai groti pianinu Gretą yra mokę ir konkursams bei koncertams ruošę amerikiečiai ir kitų tautybių muzikos pedagogai, baigę mokslus savo gimtinėse ir JAV.
„Paskutinė Gretos ir Juliaus pianino mokytoja Los Andžele buvo lietuvė Silvija Veličkaitė. Aš asmeniškai mačiau didelį pliusą, kad su ja besimokydami vaikai galėjo lavinti ne tik muzikinius įgūdžius, bet ir gerinti lietuvių kalbos žinias. Taip Greta ir Julius galėjo lietuviškai pasikalbėti ne tik su savo tėvais, draugais iš šeštadieninės lietuviškos mokyklos, bet ir pasimokyti sudėtingesnių frazių tokia specifine tema kaip muzika“, – atviravo Agnia.
„Dėl to nebuvo jokių klausimų“
Agnia ir Paulius – lietuviai. Tad, nors šeimą sukūrė JAV, pasak Agnios, jiems niekada nekilo klausimas, kokia kalba bendraus namuose.
„Tai buvo net nesvarstytinas klausimas. Mums buvo visiškai natūralu, kad vaikai kalbės lietuviškai, jausis esantys lietuviai, pažins savo kultūrą, bus savo šalies patriotai. Todėl visada namuose kalbame tik lietuviškai ir tikrai dedame nemažas pastangas, kad vaikai lietuvių kalbą gerai mokėtų“, – sakė trijų vaikų mama Agnia.
Tuo metu Greta pasakojo, kad visuomet žinojo esanti lietuvė. „Aš lankiau Šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą, ten mokiausi ne tik lietuvių kalbos gramatikos, bet ir tautinių šokių, dainų. Ten turėjau labai daug draugių, su kuriomis kalbėdavomės lietuviškai, kartu važiuodavome į skautų stovyklas bei švęsdavome lietuviškas šventes. Tad visą savo gyvenimą buvau apsupta lietuvybės“, – kalbėjo paauglė.
Prestižiniame konkurse buvo vienintelė lietuvė
Nors šiuo metu muzika Gretos gyvenime užima labai didelę dalį, ji kol kas nėra tikra, ar tai taps jos profesija. „Bet žinau, kad muzika visada bus su manimi“, – įsitikinusi Greta.
Muziką ji sako suprantanti, kaip galimybę – per ją ir kartu su ja jauna mergina garsina Lietuvą. Paskutinysis konkursas, kuriame ji žibėjo – neseniai įvykęs tarptautinis fortepijono konkursas „WPTA Spain IPC 2025“. Tarp finalistų Greta buvo ne tik vienintelė lietuvė, bet ir vienintelė Šiaurės, Rytų ir Vidurio Europos atstovė.
Konkurso organizatoriai jaunąją pianistę įvertino kaip išskirtinį kylantį talentą ir pakvietė groti iškilmingame WPTA Ispanijos IPC koncerte, kuris vyks balandžio 6 d. istoriniame Ateneo de Madri kultūros centre.
„Greta yra viena perspektyviausių jaunųjų pianisčių, pasižyminti nepaprastu muzikiniu jautrumu ir ištobulinta technika. Ji meistriškai derina aistrą ir tikslumą kiekvienoje natoje, klausytojus vesdama į emociškai užburiančią kelionę. Jos pasirodymas, intensyvus ir brandus, nepaisant jauno amžiaus, žada palikti neišdildomą įspūdį visiems klausytojams. Tai talentas, kurio negalima praleisti ir kuriam lemta sužibėti tarptautinėje muzikos scenoje“, – pagyrų Gretai negaili WPTA Ispanijos IPC prezidentas prof. Giuseppe Devastato.
Kalbėdama apie įvairius konkursus, kuriuose teko dalyvauti, Greta prisipažino, kad jai pačiai didžiausią įspūdį yra palikęs konkursas, kuriame ji dalyvavo būdama šešerių.
„Tai buvo pirmasis mano konkursas, jis vyko Vakarų Floridos universitete. Ten grojau J.Haydną duetu su savo mokytoja profesore Hedi Salanki-Rubardt. Nors buvau jauniausia iš konkurso dalyvių, užėmiau ketvirtą vietą. Didžiulė scena, daug žiūrovų, o aš tokia maža, kad vos pasiekiau pianiną nuo kėdės, ant kurios pasodino mokytoja…“ – atmintyje iki šiol gyvais pirmojo konkurso prisiminimais pasidalino trylikametė pianistė.
Nemaža dalis jos muzikinių pasirodymų – labdaros koncertai. Juose Greta dažnai koncertuoja kartu su savo broliu Juliumi.
Pasak Los Andžele abu juos mokiusios Silvijos Velickaitės, Juliui ir Gretai Grigams ne kartą teko pasirodyti kartu su profesionaliais muzikantais: „Julius turėjo garbės dainuoti su legendinio amerikiečių atlikėjo Bingu Crosby anūku Philu Crosby Jr. (su juo atliko lietuvišką dainą „Laikas“), o Greta koncertavo buvusios CNN žinių vedėjos Jane Velez Mitchell organizuotame labdaros renginyje. Jų pasirodymai didžiausioje Los Andželo ligoninėje sulaukė audringų ovacijų, atskleisdami jų nuoširdų atsidavimą muzikai ir bendruomenei.“
Šeimai persikėlus gyventi į Lietuvą, muzikinis vaikų ugdymas nenutrūko – Gretą ir Julių toliau lavina muzikos pedagogė Eglė Rudokė. Artimiausi planai – labdaros koncertas kovo 14 d. „Tai žymios operos solistės Nomedos Kazlaus ir Vilniaus „Rotary“ klubo renginys, skirtas vaikams su negalia paremti. Taip pat Greta ruošiasi jau minėtam balandžio mėnesį Ispanijoje vyksiančiam koncertui, kuriame susitiks WPTA Ispanijos IPC laimėtojai. „Madride GALA koncerte aš grosiu savo F.Chopino kūrinį, už kurį anksčiau man skyrė pirmąją vietą dėl geriausio F.Chopino kūrinio atlikimo. Buvau labai nustebusi“, – džiaugėsi Greta.
Laimėjimai džiugina, skatina eiti pirmyn, tačiau Gretos gyvenime yra vietos ir kitokiai muzikai. Atsakydama į klausimą, kokią muziką klauso laisvalaikiu, Greta šypteli ir tik sulaukusi mamos padrąsinimo, kad gali būti atvira, pasidalina: „Klasikinės muzikos daug neklausau, man labiau patinka klasikinis rokas ir tokios grupės, kaip „Siouxsie & the Banshees“ ir „Bauhaus“.
O po akimirkos prisipažįsta, kad visai norėtų pramokti groti ir „sunkesniais“ instrumentais, pvz., bosine ar elektrine gitara.
