„The Guardian“ rašoma, jog nėštumas keičia ne tik moters kūną, bet ir smegenų struktūrą. 2017 m. atliktas tyrimas parodė, jog smegenys persitvarko taip, kad efektyviau rūpintųsi kūdikiu. Šie pokyčiai – natūrali smegenų optimizacija naujam gyvenimo etapui, kurį neurologai lygina su paauglyste – tai antrasis didysis virsmas žmogaus gyvenime.
Mokslininkai šį gilų ir transformuojantį procesą vadina „motinystės virsmu“, tačiau jis žymi ne tik vaiko gimimą, bet ir naujos moters tapatybės gimimą. Tai laikas, kai auga ne tik kūdikis, bet ir mama, nes motinystė nėra tik rūpinimasis kitu – tai kelionė į gilesnį savęs pažinimą, tai laikas, kai moters kūnas ir protas prisitaiko, tampa jautresnis, bet kartu ir stipresnis.
Kuo daugiau sužinome apie šį procesą, tuo aiškiau matome: tai nėra laikina būsena, po kurios „grįžtame“ į seną save. Tapus mama, pasikeičia ne tik kasdienybė – pasikeičia mūsų santykis su savimi ir pasauliu.
Ir vis dėlto per ilgai ši transformacija buvo nematoma. Daugelis moterų patiria šoką, kai paaiškėja, kad motinystė nėra tik džiaugsminga patirtis, bet ir jautrumo, kartais net pažeidžiamumo laikas. Tai nereiškia, kad jos silpnos – priešingai. Tai rodo, kiek giliai mūsų kūnas ir psichika įsitraukia į šį naują vaidmenį. Tai jėgos ženklas, nes išdrįsti keistis yra viena drąsiausių patirčių.
Ir nors Vakarų visuomenėje šiam virsmui buvo skiriama per mažai dėmesio, bet mokslas pagaliau pradeda tai keisti. Kuo daugiau suprantame apie smegenų, hormonų ir viso kūno pokyčius nėštumo ir ankstyvosios motinystės metu, tuo geriau galime kurti pagalbos sistemas, kurios remia ir saugo motinas. Priimdami motinystę kaip bendruomeninę patirtį, kuriai reikia paramos, supratimo ir pagarbos galime ją padaryti ne tik išbandymu, bet viena gražiausių gyvenimo akimirkų.
Juk motinystė simbolizuoja bendrystę. Viskas yra susiję: mūsų ląstelės keliauja tarp kūnų, mūsų emocijos persiduoda kūdikiams, mūsų patirtys – viena kitai. Nėštumo ir pogimdyvinis laikotarpis yra ypač jautrus, tad vis daugiau dėmesio pradedama skirti motinos sveikatai – ne tik fizinei, bet ir emocinei.
Šiandien, remdamiesi naujausiais tyrimais, galime geriau atpažinti, suprasti ir palaikyti moteris, kurios patiria sunkumų, ir kartu kurti aplinką, kurioje motinystė nėra vien iššūkis – ji taip pat tampa augimo, tvirtybės ir bendrystės šaltiniu.
Prieinamos psichologinės konsultacijos, pogimdyminės sveikatos patikros, bendruomeniniai paramos centrai – visa tai yra savaime suprantami dalykai. Nes moteris, kuri jaučiasi palaikoma, yra galinga. Ji nebijo jaustis pažeidžiama, nes žino, kad nėra viena.
Motinos yra ne tik gyvybės nešėjos – jos yra permainų nešėjos. Per jų kūnus, jų patirtį, jų jėgą galime suprasti, kaip svarbu kurti pasaulį, kuriame rūpinimasis vienas kitu yra ne prabanga, o prigimtinė vertybė.
