Didžiausia rizika – balto ir trumpo kailio augintiniams
Dauguma šeimininkų mano, kad nuo žalingų saulės spindulių augintinių odą apsaugo kailis, tačiau odos pažeidimus gali patirti praktiškai bet kuris augintinis. Pasak veterinarijos gydytojų, į didžiausią rizikos grupę patenka baltakailiai, trumpaplaukiai ir bekailiai keturkojai, rašoma veterinarijos klinikų tinklo „DR.VET“ pranešime žiniasklaidai.
„Baltos katės gali nudegti saulėje, sfinksams vasaros laikotarpiu oda patamsėja, o šunims saulės poveikį galime pastebėti mažiau plaukuotose kūno vietose – papilvėje ar aplink nosį, kur atsiranda hiperpigmentacija“, – sako veterinarijos klinikų tinklo veterinarijos gydytoja-dermatologė Austėja Zykutė.
Saulė augintiniams gali „padovanoti“ ne tik įdegį, bet ir rimtų sveikatos problemų. Kartais į veterinarijos kliniką šeimininkai atvyksta su katėmis, kurios niekada anksčiau nebuvo išėjusios į lauką, tačiau joms diagnozuojami piktybiniai odos navikai – karcinomos. Pokalbio su šeimininku metu paaiškėja, kad gyvūnas daugelį metų praleisdavo žiūrėdamas pro langą ar snausdamas ant palangės.
„Saulės poveikis dažniausiai atsiranda ne per vieną vasarą. Turime saugoti augintinius kiekvieną sezoną, nepriklausomai nuo to, ar jie laiką leidžia lauke, ar namuose, nes langai sustabdo daug UV spindulių, tačiau tikrai ne visus“, – įspėja veterinarijos gydytoja.
Nors saulės sukeliami odos pakitimai įprastai susiformuoja ant gyvūnų nosies ir ausų, iš esmės jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Odos dariniai gali būti įvairaus dydžio, formos bei konsistencijos – nuo minkštų ir paslankių iki tvirtų bei kietų.
„Rekomenduojame bent kartą per mėnesį kruopščiai apčiupinėti savo gyvūną. Pajutus guzelį ar kitą darinį, kuris neišnyksta per kelias savaites, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ankstyva diagnostika gali būti lemiama, ypač jei kalbame apie onkologinius susirgimus“, – pataria veterinarijos gydytoja- dermatologė. Ji priduria, kad odos dariniai augintiniams tiriami atliekant greitą ir neskausmingą citologinį tyrimą, kurio metu itin plona adata paimamas nedidelis odos darinio mėginys. Laboratorijoje nustačius darinio pobūdį, augintiniui parenkamas individualus gydymo planas.
Gyvūnai dėvi akinius nuo saulės, kepures ir net SPF
Vasaros sezonas – tikras iššūkis augintinių odos sveikatai. Keturkojai susiduria su erkių, vabzdžių įkandimais ir žiedadulkių sukeltomis alergijomis, įvairiomis traumomis bei nudegimais dėl pernelyg įkaitusio smėlio, asfalto. Vis dėlto didžiausią grėsmę odos sveikatai kelia saulė.
Apsaugos nuo saulės priemonių netrūksta nei žmonėms, nei gyvūnams, o viena iš efektyviausių šių laikų priemonių yra gyvūnų odai pritaikytas specialus SPF kremas. Jį patariama tepti ant jautriausių kūno vietų: nosies, ausų galiukų, papilvės ir kitų mažiau plaukuotų odos plotų. Veterinarijos gydytoja primena, kad šią priemonę reikėtų naudoti tiek einant pasivaikščioti į lauką, tiek liekant ilsėtis namuose.
„Trumpo ir balto kailio augintiniams papildomą apsaugą galėtų suteikti specialūs drabužiai su UV filtru. O jei gyvūno akys jautresnės šviesai, verta pagalvoti apie augintiniams skirtus akinius nuo saulės ar kepures. Taip pat svarbu nepamiršti pėdučių apsaugos – vaikštant įkaitusiu smėliu ar asfaltu gali praversti specialūs batukai“, – pasakoja specialistė.
Vasaros laikotarpiu ji taip pat rekomenduoja šeimininkams vedžioti savo augintinius tik ankstyvą rytą arba vakarą, kai nusileidžia saulė. „Nors gali atrodyti, kad diena ir nėra labai karšta, tačiau asfaltas ir smėlis greitai įkaista“, – sako veterinarijos gydytoja.
O norintiems patikrinti, ar augintiniui vaikščioti lauke dar nėra per karšta, A.Zykutė siūlo išbandyti paprastą metodą: „Padėkite ant smėlio ar asfalto savo pėdas: jeigu jos kaista, tikėtina, kad per karšta bus ir jūsų augintiniui.“
Saulės smūgis gali kirsti ir prie +24°C temperatūros
Vakarų Lietuvoje – Klaipėdos gyvūnų ligoninėje dirbanti veterinarijos gydytoja-dermatologė Dovilė Bobianskytė-Sukauskė pastebi, kad vasarą paūmėja ne tik odos problemos, bet ir išauga gyvybei pavojingų perkaitimo atvejų skaičius.
„Perkaitusių gyvūnų padaugėja vos prasidėjus karštesniems orams. Jie perkaista ne tik paplūdimiuose, bet ir palikti automobiliuose. Šeimininkai mums atveža augintinius su labai aukšta kūno temperatūra, stipria dehidratacija ir kritiškai nukritusiu kraujospūdžiu. Deja, kartais tokie atvejai baigiasi ir mirtimi“, – pasakoja gydytoja.
Ypač dėmesingi savo augintiniams turėtų būti kai kurių konkrečių veislių šunų – pavyzdžiui, suplotasnukių – šeimininkai. Dėl fiziologinių ypatumų prasčiau toleruoja karštį ir greičiau perkaista ir šiaurinių veislių atstovai, tankų kailį turintys augintiniai bei maži šuniukai.
„Diena net neturi būti labai karšta. Jei po vėsesnių dienų staiga atšyla ir gyvūno organizmas dar nebūna prisitaikęs, užtenka ir +24 °C temperatūros, kad keletą valandų ant tiesioginės saulės praleidęs gyvūnas perkaistų“, – įspėja veterinarijos gydytoja D.Bobianskytė-Sukauskė.
Nors šiemet perkaitimo atvejų ligoninėse bei klinikose dar neužfiksuota, veterinarijos gydytoja D.Bobianskytė-Sukauskė prisimena praėjusį vasaros sezoną gydytą prancūzų buldogą, kurio gyvybei po dienos kaitrioje saulėje grėsė rimtas pavojus.
„Tą dieną kaitino +30 °C laipsnių temperatūra. Visą dieną prie jūros su augintiniu praleidę šeimininkai vakare pastebėjo, kad šuo prastai jaučiasi. Atvykus į veterinarijos kliniką, gyvūnui jau buvo prasidėję traukuliai, jis sunkiai kvėpavo, ištino visas minkštasis gomurys. Gyvūno būklė buvo kritinė, bet mums jį pavyko išgelbėti“, – džiaugiasi veterinarijos gydytoja.
Specialistai primena, jog perkaitimo saulėje padeda išvengti pavėsis, nuolat prieinamas šviežio vandens dubenėlis, galimybė atsivėsinti, gulint ant specialaus kilimėlio ir aktyvios veiklos vengimas karščiausiomis dienos valandomis.
