Kovo 6-ąją minima Europos logopedo diena. Ją pažymi ir vienas didžiausių Lietuvoje Logopedijos centrų „Papūga“. Centro įkūrėja, klinikinė logopedė Jurga Pukenytė-Pauliukonienė sako, kad tėvų abejonės dėl vaiko kalbos raidos neturėtų būti nuvertinamos.
Vaikai vystosi individualiu tempu, tačiau yra tam tikros kalbos raidos gairės. Iki dvejų metų mažyliai paprastai jau turi kelių dešimčių žodžių žodyną ir pradeda jungti žodžius į trumpus sakinius. Trejų metų vaikai dažniausiai kalba paprastais 3–4 žodžių sakiniais, o ketverių–penkerių metų aktyviai bendrauja ir pasakoja trumpas istorijas.
Vis dėlto kai kurie požymiai gali rodyti kalbos raidos sunkumus. Sunerimti verta, jei dvejų metų vaikas beveik nekalba, bendrauja tik gestais, sunkiai supranta paprastus nurodymus arba jo kalba nerišli ir sunkiai suprantama.
Specialistė prisimena atvejį, kai į centrą kreipėsi močiutė dėl dvejų metų anūko. Vaikas nekalbėjo, sunkiai kartojo garsus, o bandydamas kalbėti dažnai iškišdavo liežuvį. Šeima jau buvo kreipusis į pediatrą, tačiau jiems patarta dar neskubėti.
Įvertinus vaiką paaiškėjo, kad vėlavo jo motorinė ir kalbos raida, buvo kalbos supratimo sunkumų. Lendantis liežuvis rodė sutrikusią kramtymo sistemą ir padidėjusią kramtomųjų raumenų įtampą. Vaikui rekomenduota kreiptis į Vaiko raidos centrą dėl išsamesnio įvertinimo.
Kada verta kreiptis į logopedą?
Pasikonsultuoti rekomenduojama, jei dvejų metų vaikas:
- beveik nevartoja žodžių;
- nebando kartoti garsų;
- bendrauja tik gestais;
- sunkiai supranta paprastus nurodymus.
Ankstyva pagalba yra viena svarbiausių sėkmingos kalbos raidos sąlygų. Logopedas dirba ne tik su garsų tarimu – jis lavina kalbos supratimą, žodyną ir komunikacijos įgūdžius.
„Jei kalba vėluoja, svarbu įvertinti, ar vaikas supranta kalbą, ar gerai girdi, ar geba ištarti garsus ir juos sujungti į žodžius. Anksti pradėjus kryptingą darbą, vaikui galima labai sėkmingai padėti“, – sako specialistė.
