Kaip atrodo šventiniai renginiai Kalėdų senelio akimis, kiek kainuoja užsisakyti šventę į namus, iki kokio amžiaus vaikai tiki pasakomis ir kaip keičia tradicijas šiuolaikinės technologijos?
Tapti animatoriumi paskatino dukros gimtadienis
Vakarų Lietuvoje pramogų ir švenčių paslaugas teikiantys Marius ir Vilma Montvydai šeimos verslą pradėjo prieš daugiau kaip dešimtmetį. „Idėja kilo švenčiant dukros 2 metukų gimtadienį, kai prireikė animatoriaus. Žmona man pasiūlė šventinę nuotaiką sukurti persirengus klounu, bet raudona nosis ir dideli batai išgąsdino vaiką“, – šypsosi prisiminęs Marius.
Iš pradžių Montvydų dažniausiai vaikams skirtų renginių vedimas buvo kaip hobi, papildomos pajamos, vėliau jau neliko laiko kitiems darbams. Sutuoktiniai įkūrė vaikų švenčių studiją „Pramogų patruliai“.
„Pamatėme, kad Šilutėje tai laisva verslo niša, nebuvo didelės tokių paslaugų pasiūlos. Vasarą vedame bendruomenių renginius, šventes, nuomojame šventinę įrangą – palapines, batutus, putų patrankas, šviečiančius elementus ir kt., žiemą veikia vaikų žaidimų kambarys“, – pasakoja M.Montvydas.
Renginio sėkmė priklauso nuo atgalinio ryšio
Kalėdiniu laikotarpiu prasideda gražiausių šventinių renginių maratonas. Marius persirengia Kalėdų seneliu, o Vilma įsikūnija į Elfės ar Snieguolės vaidmenį, kuria programos choreografiją.
„Į savo programą įtraukiame žaidimus, šokius, net magijos elementus su sausu ledu, naudojame pripučiamus kostiumus – milžinišką mešką, Kalėdų senelį. Programą sudarome taip, kad ir vaikams, ir suaugusiems būtų linksma, visi šventės dalyviai išsijudintų“, – teigia Marius.
M.Montvydo manymu, sėkmingos šventės paslaptis – būti pasiruošus, pasitikėti savo jėgomis, programą pravesti energingai, linksmai ir turėti planą „B“, jeigu atsirastų nenumatytų aplinkybių.
„Daug kas priklauso ir nuo šventės dalyvių nusiteikimo – viename renginyje visi vaikai, auklėtojos buvo vienodai apsirengę nykštukais, nuošalyje neliko ir tėveliai – fantastika. O nuvažiavus į kitą vietą – gali atiduoti visą savo energiją ir gerą nuotaiką – niekam niekas neįdomu. Renginio sėkmė priklauso nuo atgalinio ryšio“, – tvirtina „Kalėdų senelis“.
Kalėdiniu laikotarpiu prasideda renginių pasiutpolkė
Kalėdinių renginių „pasiutpolkė“ prasideda maždaug 2 savaitės iki švenčių. Iš viso Montvydai per šį laikotarpį praveda 60-80 renginių, po 6-7 per dieną. Marius sako, kad darbo dienomis vyksta į vaikų darželius, o savaitgaliais eglučių įžiebimo šventę kviečia pravesti bendruomenės: „Paprastai iki pietų būna 3-4 renginiai, kai pagauni ritmą svarbu nesustoti, nepervargti. Jeigu reikia pervažiuoti į kitą vietą, susidaro pauzė, tuomet sunkiau vėl išsijudinti.“
„Kiekvienais metais visą programą atnaujiname, tuo labiau, kad važiuojame pas nuolatinius užsakovus, kurie mus kviečia kiekvienais metais. Kartais ir klientai paprašo – nori pamatyti ką nors originalaus, nes jau būna aplankę keletą šventinių renginių“, – akcentuoja „Kalėdų senelis“.
Marius prisimena vieną užsakymą, kai vidurnaktį per Kūčias lipo per langą, viskas buvo suorganizuota taip, kad vaikai dar nemiegotų ir pamatytų.
„Švėkšnoje į eglutės įžiebimo šventę tradiciškai atvažiuojame su karieta ar keturračiu, Rusnėje teko važiuoti su dviračiu, nes nebuvo sniego“, – prisimena „Kalėdų senelis“.
Naujų idėjų programos atnaujinimui paslaugos teikėjai randa visur – dalyvaudami šventėse, vestuvėse – koks nors žaidimas pasirodo įdomus ir lengvai pritaikomas vaikų šventėms. Taip pat šventinių elementų, kuriuos galėtų patys įgyvendinti, pastebi žiūrėdami filmus, internetinius vaizdo įrašus.
Vaikams reikia pasakų ir stebuklų
Montvydų 9-erių ir 13-os metų dukros dar visai neseniai tikėjo Kalėdų seneliu. Marius pasakoja, kad mažoji ir šiais metais parašė laišką „tikram“ Kalėdų seneliui, o tėčio „darbą“ supranta kaip jo pagalbininko. „Kitose šeimose 4-5 metų vaikai sužino, kad nėra Kalėdų senelio, bet mums atrodo, kad mažiesiems reikia tikėti stebuklais“, – mano Marius.
Žinoma, dabartiniai vaikai auga skaitmeniniame amžiuje, bet ir jiems reikia pasakų. „Turime nuolatinių klientų, pas kuriuos važiuojame kiekvienais metais, matome kaip auga vaikai. Jie žino, kad atvažiuos „tas pats“ Kalėdų senelis, laukia žiūrėdami per langus, o jų akys spindi“, – šypsosi M.Montvydas.
Vaikai laukia ne tik Kalėdų senelio, bet ir jo dovanų. „Mano vaikystė 90-92-aisiais metais buvo kitokia – mes džiaugdavomės, jei iš viso rasdavome ką nors – saldainių ar mandarinų. O ir Kalėdų senelis buvo kitoks – galėjai jam tik ant kelių pasėdėti, pro kostiumą matydavai išlindusius kaimyno džinsus, prastai priklijuotą barzdą ir ūsus“, – prisimena 40 m. Marius.
Mariaus ir Vilmos Montvydų atliekamos 45 minučių programa kainuoja 150-250 EUR. Kaina priklauso nuo programos sudėtingumo ir vietos, jei tenka važiuoti toliau, susidaro didesnės laiko ir kuro sąnaudos.
Gyvenantys mažesniuose miestuose vaikai ilgiau tiki Kalėdų seneliu
26-erių metų vilnietis Justas Meilūnas pirmą kartą persirengė Kalėdų seneliu dar besimokydamas mokykloje, kai draugas pasiūlė išbandyti pravesti renginį. „Man taip patiko, kad nulėmė mano tolimesnį pasirinkimą, ką noriu veikti gyvenime – tapau scenos žmogumi, renginių vedėju“, – sako Justas.
Per kalėdinį laikotarpį J.Meilūnas praveda 40-50 šventinių renginių, vyksta į vaikų darželius, darbovietes, sulaukia ir privačių užsakymų. „Turiu ir nuolatinių klientų, su viena šeima užmezgėme tokį ryšį, kad be manęs šventė neprasideda, Kalėdų seneliu jau buvau 4 kartus. Vaikai auga, bijau, kad greitai jiems bus neįdomu“, – šypsosi Justas.
Animatorius pastebi, kad mažesniuose miestuose, regionuose Kalėdų seneliu vaikai tiki iki 10 metų, o Vilniuje tenka dirbti su vaikais iki 6-7 metų. „Vaikai dabar drąsūs, ateina ir už barzdos patampyti, patikrina, ar tikra. Aš savo neužsiauginu, turiu dirbtinę, užsidedu ir papildomą „pilvą“, kad solidžiau atrodyčiau“, – pasakoja J.Meilūnas.
Jei ne dovanos, mylėtų mažiau
Pasak Justo, šiuolaikinės technologijos neišvengiamai daro įtaką vaikams, jie mažiau tiki Kalėdų seneliu, bet daug kas priklauso nuo vaikų darželio, šeimos vertybių ir tradicijų. „Jei ne dovanos, vaikai Kalėdų senelį mažiau mylėtų“, – konstatuoja Justas.
Raudonas Kalėdų senelio kostiumas matyti iš tolo ir pirmiausia kelia asociacijas apie dovanas. Jų laukimas kartais padeda suvaldyti ir didelį būrį vaikų. „Kartais sunku perrėkti triukšmaujančius vaikus, ypač jei organizatoriai nepasirūpino mikrofonu, pavyksta juos suvaldyti tik pasakius – norit dovanų, turit manęs klausyti“, – šypsosi renginių vedėjas.
Kartą atidarius dovanų maišą, vaikai puolė visi kartu ir jas ištampė per kelias minutes.
Senelis turi būti jaunatviškas
J.Meilūnas kalėdinius renginius veda ir vaikams, ir suaugusiems: „Atvykus pas vaikus, svarbiausia užmegzti ryšį, nuoširdžiai ir šiltai bendrauti. O suaugusiųjų šventėse daugiau humoro – programa panaši, bet pateikiama kita forma.“
Svarbiausios Kalėdų senelio savybės, pasak Justo, sugebėti suvaldyti vaikų sukeltą chaosą, nepasimesti netikėtose situacijose: „Nors Kalėdų senelis yra senas, bet turi būti jaunatviškas, energingas, sugebėti pašokti, nors kartais judėti trukdo barzda ar pilvas gali į šoną nusisukti.“
Justo manymu, profesionaliam Kalėdų seneliui svarbiausia yra bendravimas, ryšys su šventės dalyviais. Tuo jis skiriasi nuo aktoriaus, kuris atlieka vaidmenį scenoje, bet nereflektuoja žiūrovų emocijų.
Kalėdų senelio tradicija išliks
Dažniausiai J.Meilūnas dirba vienas, nes mano, kad klientui tokia paslauga yra ekonomiškesnė – Vilniuje iki valandos laiko programa kainuoja 150 EUR. Kartais jam į pagalba ateina Elfė ar Snieguolė, tuomet programa energingesnė, bet ir kainuoja daugiau.
„Vaikams dažniausiai užtenka 40 min. renginio, nes jie pavargsta, ilgiau sunku išlaikyti dėmesį“, – teigia „Kalėdų senelis“.
Kalėdų senelio vaidmuo Justui labiausiai patinka todėl, kad nėra monotonijos, kiekviena šventė vis kitokia, o labiausiai įkvepia vaikai, džiugiu klegesiu pasitinkantys Kalėdų senelį.
„Per šventinį maratoną nutinka visokių istorijų. Labai gera, kai viskas pasibaigia ir gali atsikvėpti, jautiesi nuveikęs gerą darbą, juk vaikams tai išliks visam gyvenimui“, – teigia Justas.
Kita vertus, J.Meilūnas sako pastebintis, kad Kalėdų senelio populiarumas vis mažėja, nes ši tradicija neišvengiamai tampa atgyvena. „Tačiau tikiu, kad Kalėdų senelis išliks. Dabartiniai vaikai, kurie tiki Kalėdų seneliu, užaugę savo vaikams seks tas pačias pasakas“, – mano Justas Meilūnas.
