Sekite 15min Google
Nors berniukui pavyko išvengti gyvybei pavojingų sužalojimų, patirtos traumos ir išgyventas šokas šeimai tapo skaudžia pamoka. Vis dažniau fiksuojant vaikų traumas, patirtas važiuojant elektriniais paspirtukais, moteris ragina tėvus neignoruoti pavojaus ir nepasiduoti vaikų prašymams.
Skambutis, kurio bijo kiekvienas tėvas
Nelaimė įvyko liepos 22-osios popietę. Giedrė buvo darbe, kai sulaukė policijos pareigūnės skambučio.
„Man pasakė, kad sūnui važiuojant elektriniu paspirtuku Nemuno krantinėje, įvyko nelaimė. Informavo, kad jis sąmoningas, šalia yra greitosios medicinos pagalbos medikai, o vaikas vežamas į Kauno klinikas“, – prisimena moteris.
Ji neslepia, kad tą akimirką apėmė didžiulė panika: „Tu nežinai, kaip atrodo tavo vaikas, kas tiksliai atsitiko ir kokios bus pasekmės. Mintyse sukasi patys baisiausi scenarijai.“
Paspirtukas priklausė draugei
Vienuolikmetis neturėjo nuosavo elektrinio paspirtuko. Kaip pasakoja mama, šeimoje buvo nuspręsta tokios transporto priemonės nepirkti. Nelaimės dieną berniukas važiavo draugei priklausančiu paspirtuku. Ant jo buvo du vaikai. Abu vaikai ir nukentėjo.
„Mes nieko nekaltiname. Su kitos mergaitės tėvais viską išsiaiškinome. Tiesiog jie važiavo dviese ir įvyko nelaimė – greičiausiai paspirtuko nesuvaldė“, – sako Giedrė.
Moteris atvirauja, kad sūnui ne kartą buvo aiškinusi apie elektrinių paspirtukų keliamus pavojus ir draudė jais važinėti, ypač dviese:
„Sakydavau jam, kad labai nenorėčiau, jog kada nors tektų mokytis iš tokios skaudžios pamokos. Deja, tą dieną jam pasirodė, kad vis dėlto reikia lipti ant paspirtuko.“
Patyrė daugybinius sužalojimus
Po nelaimės berniukui buvo nustatyta didelė hematoma, gausūs nubrozdinimai įvairiose kūno vietose, ypač veido, pečių, alkūnių, kelių ir kojų srityse.
„Jam buvo prakirsta galva – teko siūti, taip pat nuskeltas vienas dantis, pažeisti ir apatiniai dantys. Gydytojai nenustatė vidinių sužalojimų ar kraujavimo į smegenis. Gerai, kad nereikėjo operacijos...“ – kalbėjo berniuko mama.
Šiuo metu berniukas jau gydosi namuose. Vis dėlto iki visiško pasveikimo dar toli. Be to, ir vėliau teks sekti situaciją, stebėti, ar „neišlenda“ nelaimės padariniai.
„Vaikai nesuvokia rizikos“
Paklausta, ar sūnus po nelaimės pakeitė savo požiūrį į elektrinius paspirtukus, Giedrė neslepia – ji visada žinojo, kad tai pavojinga, bet vaikai ne visada pasimoko iš pirmo karto:
„Man atrodo, kad jei dabar kas pasiūlytų, jis vis tiek važiuotų. Toks jau tas amžius – savisaugos jausmas dar nėra iki galo susiformavęs. Bet ligoninėje, pamatęs mama, jis verkė, matė, kokį šoką patyriau, ką išgyvenau.“
Nuolatinis sužeistų vaikų srautas
Šia istorija ir sužaloto sūnaus nuotraukomis pasidalinusi socialiniame tinkle „Facebook“ Giedrė sulaukė daug reakcijų. Iš jų, taip pat patirties LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje, ji sako supratusi, jog panašios nelaimės – gydytojų kasdienybė:
„Vaikų priėmimo skyriuje atrodė, kad dispečerinė visą laiką pranešinėjo apie naujus pacientus – vienas su dviračiu, kitas su paspirtuku, ir taip be perstojo visą naktį.“
Anot jos, medikai neslėpė, kad šiltuoju metų laiku tokių traumų ypač padaugėja: „Gydytojai sakė, jog prasidėjus sezonui ir atsiradus galingesniems paspirtukams dažniausiai pas juos patenka būtent panašaus amžiaus, kaip mano sūnus, vaikai.“
Kreipiasi į kitus tėvus
Po išgyventos nelaimės Giedrė ragina tėvus nepasiduoti vaikų spaudimui ir nepirkti galingų elektrinių paspirtukų: „Ne visada reikia atsižvelgti į vaikų norus vien todėl, kad draugai turi paspirtukus. Reikia pagalvoti, kuo tai gali baigtis.“
Moteris įsitikinusi, kad jos šeimai labai pasisekė: „Ši nelaimė galėjo baigtis daug blogiau. Kaip sakė mano mama, galbūt ši skaudi pamoka mus apsaugojo nuo dar didesnės tragedijos.“
Ji tikisi, kad jos istorija paskatins kitus tėvus dar kartą pasikalbėti su savo vaikais apie saugų elgesį ir primins, jog net viena akimirka gali pakeisti gyvenimą.
Kauno klinikos: traumos panašėja į autoįvykiuose ar nukritus iš didelio aukščio patiriamus sužalojimus
Pasak LSMU Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovo dr. Algirdo Dagio, vasarą vaikai ir paaugliai sudaro didelę Vaikų skubios pagalbos skyrių pacientų dalį.
„Traumų, susijusių su elektriniais paspirtukais, skaičius išauga 2–3 kartus. Ženkliai didesnę riziką patirti tokias traumas turi nepilnamečiai didmiesčiuose – bendras skaičius yra apie 7 kartus didesnis nei suaugusiųjų.
Vaikų skubios pagalbos skyriai vasaros dienomis priima po kelis ar keliolika nukentėjusių nepilnamečių kasdien, o per šiltąjį sezoną užfiksuojama šimtai vaikų ir paauglių traumų, susijusių su mikrojudumo priemonėmis (el. paspirtukais, mopedais, dviračiais)“, – sakė medikas.
Jis išskyrė kelias nerimą keliančias tendencijas, kurių pirmiausia – jaunėjantis nukentėjusių amžius. Nors pagal Kelių eismo taisykles elektriniu paspirtuku savarankiškai važinėti galima tik nuo 16 metų, arba nuo 14 metų, turint dviratininko pažymėjimą, skubios pagalbos skyriuose neretai pagalbos prireikia 8–12 metų vaikams, o kartais ir dar jaunesniems ikimokyklinukams.
„Labai dažnai traumos patiriamos važiuojant dviese (ar trise) viena elektrine transporto priemone (neretai ne tik vaikas su draugu arba tėvas su vaiku). Svarbu suprasti, kad naudojimas ne pagal paskirtį, t.y. važiavimas ne vienam, pakeičia transporto priemonės svorio centrą, valdymo galimybes, todėl griūties atveju susižaloja abu asmenys, dažniausiai priekyje stovintis mažesnis vaikas tampa savotišku „amortizatoriumi“, – paaiškino gydytojas.
Anot jo, didelė problema ir tai, kad vaikai ir paaugliai nepaiso saugaus elgesio ir nedėvi apsaugų – šalmo ir papildomų apsaugų (alkūnių, kelių, riešų), nors nepilnamečiams šalmas važiuojant elektriniu paspirtuku ar dviračiu pagal įstatymą yra privalomas.
Medikas atviras: nepilnamečiai nesuvokia galimos traumos rizikos – jiems elektroninė priemonė yra pramoga, o ne transporto priemonė.
Tačiau nelaimės metu patiriamos traumos panašėja į autoįvykiuose ar nukritus iš didelio aukščio patiriamus sužalojimus.
„Kritimas nuo elektrinio paspirtuko dažniausiai įvyksta į priekį per vairą, todėl pagrindinis smūgis tenka galvai, veidui ir rankoms“, – sakė medikas.
Dažniausiai patiriamos traumos:
- galvos ir kaklo – sumušimai, smegenų sutrenkimai, kaukolės pamato ar skliauto lūžiai. Tai pati pavojingiausia traumų grupė, galinti kelti pavojų gyvybei, sveikatai, palikti liekamuosius reiškinius visam gyvenimui;
- veido ir dantų traumos – veido kaulų lūžiai, nuskelti ar išmušti dantys, veido odos ir lūpų plėštinės žaizdos. Šioms traumoms sutvarkyti prireikia sudėtingų operacijų bei ilgalaikio gydymo.
- viršutinių galūnių lūžiai – kai krentant intuityviai atsiremiama rankomis, itin dažni riešo, stipinkaulio, alkūnkaulio bei raktikaulio lūžiai, neretai reikalaujantys operacinio gydymo;
- nubrozdinimai ir audinių pažeidimai, kuriuos lydi ilgas ir skausmingas gijimo procesas;
- pasitaiko ir mirtini atvejai naudojant elektrines judumo priemones, dažniausiai susidūrus su kita transporto priemone ar patyrus sunkią galvos smegenų traumą krentant.
Kada būtina skubiai kreiptis į medikus?
LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo pavaduotojas, gydytojas ortopedas traumatologas Kastytis Grigonis priminė, kada būtina kreiptis į ligoninę, o kada užtenka gydymo namuose.
Pasak jo, patyrus traumą svarbu tinkamai įvertinti situaciją ir laiku kreiptis pagalbos. Ne kiekvienas sužalojimas iš karto atrodo rimtas, tačiau delsimas gali apsunkinti gydymą ir prailginti sveikimo laiką.
„Pirmosios minutės dažnai lemia tolimesnę gydymo eigą. Svarbiausia sau papildomai nepakenkti. Skausmas, didėjantis tinimas ar negalėjimas remtis galūne yra signalai, kad reikalinga specialisto apžiūra. Geriau traumą įvertinti laiku, nei pavėluotai gydyti jos pasekmes. Ankstyva diagnostika leidžia parinkti tinkamiausią gydymą ir greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo“, – pabrėžia gydytojas ortopedas traumatologas.
Pacientui atvykus į Skubios pagalbos skyrių, sprendimas dėl tolesnio gydymo – ambulatorinės priežiūros, hospitalizacijos ar operacinio gydymo – priimamas įvertinus jo būklę, medicinines indikacijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta skubiosios medicinos pagalbos teikimo tvarka, rašoma ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Taip pat svarbu suprasti, kad traumos pasekmės dažnai nesibaigia gydytojo kabinete ar išrašymo iš ligoninės dieną. Po kaulų lūžių, sausgyslių pažeidimų ar kitų galūnių sužalojimų pacientams kurį laiką gali būti sudėtinga judėti, todėl sveikimo laikotarpiu prireikia papildomų pagalbinių priemonių. Vienos dažniausiai naudojamų – ramentai.
„Po traumos pacientui svarbu ne tik suteikti medicininę pagalbą, bet ir sudaryti sąlygas saugiai tęsti sveikimą namuose. Todėl ramentus ar kitas reikalingas pagalbines priemones pacientai gali įsigyti arba atsiimti dar gydymo įstaigoje esančiame ramentomate. Tai leidžia išvengti papildomų rūpesčių išvykstant po gydymo“, – sako K.Grigonis.
Kiekviena trauma yra skirtinga, todėl svarbu atkreipti dėmesį į atsiradusius simptomus ir neatidėlioti kreipimosi į medikus. Tinkamai parinktas gydymas, nuoseklus sveikimas ir reikalingos pagalbinės priemonės padeda pacientams palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo
Patarimai tėvams ir globėjams, atsakingiems už vaiko saugumą, atsakomybės ugdymą
Jei svarstoma leisti vaikui naudotis mikrojudumo priemonėmis, būtina laikytis taisyklių:
- amžiaus ribojimo pagal Kelių eismo taisykles;
- apsaugos priemonių naudojimo – kai šalmas yr ne tik būtinas, bet ir tinkamo dydžio, bei užsegtas. Taip pat rekomenduojamos kelių, alkūnių bei riešų apsaugos;
- vienas paspirtukas – vienas keliaujantis asmuo;
- suaugusio žmogaus atsakingas priemonės ir vaiko galimybių vertinimas, taisyklių mokymas ir – labai svarbu – tėvų pavyzdys.
