Remiantis „Gintarinės vaistinės“ užsakymu atliktu „Spinter tyrimai“ tyrimu, 38 proc. sergančiais artimaisiais besirūpinančių apklaustųjų susiduria su laiko asmeniniam gyvenimui trūkumu, 37 proc. sako, kad nukenčia jų pačių emocinė sveikata, o ketvirtadalis dažnai neišsimiega (26 proc.) ir neturi laiko pasirūpinti savo pačių sveikata (25 proc.).
Iš viso šiame tyrime šių metų vasario 17–27 dienomis apklausti 1015 Lietuvos gyventojų, kurių amžius buvo 18–75 metai, skelbiama pranešime.
Tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausiai ši našta tenka moterims, kurioms rūpinimasis sergančiu artimuoju tampa antrąja, nesuplanuota profesija. Pasak psichologės-psichoterapeutės Sigitos Pūrienės, tokia situacija susiformavo dėl giliai įsišaknijusių socialinių ir kultūrinių normų, skelbiama socialinės iniciatyvos „Tylus rūpestis“ pranešime žiniasklaidai.
„Stereotipiškai vyras rūpinasi materialiniais dalykais, o moterys atsakingos už visų šeimos narių priežiūrą. Visuomenėje yra labiau normalizuota, kai dėl artimojo ligos moteris dažniau ima nedarbingumą, nei vyras. Be to, pačios moterys yra linkusios šį vaidmenį tęsti, ypač jei negauna palaikymo ir įsitraukimo iš kitų šeimos narių“, – sako psichologė.
„Vis dar gajus įsitikinimas, kad slauga yra savaime suprantama pareiga, o apie perdegimą ar emocinius sunkumus kalbėti nepriimtina. Tačiau svarbu apie tai atvirai diskutuoti ir skatinti prižiūrinčiuosius nebijoti prašyti pagalbos“, – teigia S. Pūrienė.
Aštuoni perdegimo požymiai
Prižiūrint artimąjį, ilgainiui gali išsivystyti psichologinis išsekimas, atkreipia dėmesį psichologė ir išskiria pagrindinius 8 fizinius ir psichologinius išsekimo požymius.
„Pirmas – nuolatinis nuovargis, net ir skyrus laiko poilsiui. Antras – fiziniai negalavimai, tokie kaip galvos skausmai, raumenų įtampa, virškinimo problemos. Trečias – miego problemos, nemiga arba pernelyg ilgas miegas. Ketvirtas – sumažėjusi dėmesio koncentracija ir atmintis. Penktas – noras vengti socialinių ryšių, susitikimų su draugais ir šeima. Šeštas – jausmas, kad prarasta gyvenimo kontrolė. Septintas – apatija, kai jaučiamas atotrūkis nuo savo emocijų ir nebesugebama jų išreikšti. Aštuntas – pykčio protrūkiai net ir dėl mažų kasdienių dalykų“, – vardija psichologė.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, nuolatinis stresas ir įtampa, kylantys prižiūrint sergantį artimąjį, gali smarkiai paveikti žmogaus savijautą. Deja, dažnai tokiose situacijose atsidūrę žmonės per vėlai supranta, kad jiems patiems reikia pagalbos.
Pasak vaistininkės, rūpinimasis sergančiu artimuoju nereiškia, kad reikia visiškai pamiršti save. Net ir rūpindamasis kitu, žmogus turime teisę džiaugtis, skirti laiko savo pomėgiams ir emocinei gerovei. Kaip atkreipia dėmesį vaistininkė, nuolatinis savo poreikių ignoravimas gali ne tik vesti prie emocinio išsekimo, bet ir sukelti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimo sutrikimai.
„Nerimavimas dėl kito ir savęs išsižadėjimas nėra meilės įrodymas, nes rūpintis galima ir be nerimo, o iš meilės“, – tvirtina ji.
Vaistininkė G. Tautkevičienė taip pat pataria atkreipti dėmesį į sergančius asmenis prižiūrinčius žmones, nes jiems itin reikalinga parama. Kartais net mažas palaikymo gestas gali padėti sumažinti jų patiriamą įtampą ir nuovargį.
„Jei žinote, kad šeimoje yra žmogus, kuris rūpinasi sergančiu artimuoju, paklauskite, ar jam reikia pagalbos. Pasisiūlykite trumpam jį pakeisti, padėkite surasti išorinius pagalbos šaltinius ar tiesiog parodykite, kad jo pastangos yra matomos ir vertinamos“, – ragina ji.
Socialinę iniciatyva „Tylus rūpestis“ siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į emocinius iššūkius, su kuriais susiduria artimieji, besirūpinantys sergančiais žmonėmis.
