Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės, šalies strateginis tikslas, kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje. „Pastaraisiais metais globos srityje jau padarėme pažangą: atradome naujas globos formas, pritraukiame daugiau norinčių globoti šeimų, atsisveikinome su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais. Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių“, – pastebi viceministrė.
Anot jos, tėvų globos netekusiems vaikams tai suteikia dar vieną progą patirti artimojo rūpestį ir saugumą. Tačiau, nepaisant pažangos, vis dar yra vaikų, augančių šeiminiuose namuose.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė taip pat pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad labai svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. „Bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus. Šiuo metu beveik tūkstantis vaikų, vis dar laukiančių globėjų, tikisi, kad savo gyvenime jiems pavyks sutikti žvilgsnį, kuris pažadėtų, jog nuo šiol viskas bus gerai“, – dalijasi mintimis vaiko teisių gynėjų vadovė.
Šeimos aplinkoje – daugiau nei 80 proc. globojamų vaikų
Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje – pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. iki 81 proc. Šis rodiklis yra vienas iš trijų esminių, kuriuos nustatė šalies vaikų globos politikos institucijos ir kurių siekia kiekviena savivaldybė.
„Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija – ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.“, – pastebi R.Ladauskienė.
Vis daugiau apgyvendinama pas budinčius globotojus
Pastebima, kad auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius. Kai gaunamas pranešimas apie vaiko nepriežiūrą, specialistai įvertina, ar vaikui gresia pavojus ir tokiu atveju ieškoma giminaičių ar artimųjų, o jeigu jų nėra – vaikas laikinai apgyvendinamas pas paruoštus budinčius globotojus.
Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. iki 71 proc. Tai antras svarbus rodiklis siekiant, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje.
„Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinami globos institucijose. Tiesa, planai buvo ambicingi ir mes buvome numatę, kad pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius augs sparčiau, t. y. 2025 m. pasieks 90 proc. Deja, šio rodiklio dar nepasiekėme, tačiau jis auga. Institucinė aplinka, šeiminiai namai niekada neprilygs apgyvendinimui šeimoje, kur vaikas bus saugus, priglaustas, išklausytas, jeigu reikės, jam bus paruoštas maistas bet kuriuo paros metu“, – teigia R.Ladauskienė.
Norisi surasti daugiau žmonių su didelėmis širdimis
Pasak R.Ladauskienės, budinčio globotojo veikla yra labai atsakinga – reikia ne tik nuoširdžiai mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti, bet ir skirti jiems savo laiką: „Turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių. Matome, kad naujų budinčių globotojų paruošiama vis daugiau: praėjusį pusmetį 56, šį – jau 79. Tai džiugina, bet norisi surasti dar daugiau žmonių su didelėmis, vaikus pasiruošusiomis priimti širdimis.“
Savivaldybėse daugėja iniciatyvų, globos centrai pasitelkia kūrybiškumą
Pasak R.Ladauskienės, per pastaruosius dvejus metus ypač pagerėjo savivaldybių ir globos centrų bendradarbiavimas bei globėjų, rūpintojų, budinčių globotojų, įtėvių paieškos ir pritraukimo planų įgyvendinimas – tai yra trečiasis rodiklis, kuris itin svarbus atveriant platesnes galimybes vaikui laikinai ar nuolat apsigyventi šeimos aplinkoje.
2022 m. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad tik 52 proc. savivaldybių turi paruošę planus, kaip pritraukti globėjus ir budinčius globotojus, nors jų trūkumas buvo juntamas beveik visur. 2024 m. planus paruošė visos savivaldybės, o iš 1161 suplanuotos veiklos įgyvendinta net 1035 (beveik 90 proc.).
Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių – Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras. Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones. Viena jų – vaiko dienoraštis, kurį rašo kūrybingi globos centro specialistai, atskleidžiantys globėjų patirtis, vaikų emocijas, jausenas. Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kur aprašomos tiek gyvenimiškos istorijos, tiek pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą.
„Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmų apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį. Neskatiname iš karto tapti globėju, bet kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei. Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus. Prisiminkime, kad tėvų globos netekę vaikai yra tokie patys vaikai, tik jiems reikia kiek daugiau dėmesio, santykio, pasitikėjimo, o tada pamažu jie pradeda gyti“, – sako Jolanta Mankuvienė, Kuršėnų šeimos namų globos centro vadovė.
