Sostinėje atskleista dar viena šiurpi ataka: vilniečio augintinės vos nesudraskė Bernardinų sode

Šuo pripuolė netikėtai

Rugpjūčio mėnesį portale 15min pasirodė istorija apie Vilniaus centre su Havanos bišono veislės šuniuku išėjusią pasivaikščioti porą. Jų šeštadienio vakaras baigėsi tragiškai: iš šalimais sustojusio automobilio iššoko du dideli, agresyvūs šunys ir puolė draskyti šunelį bei įkando šeimininkei.

Automobilyje sėdėję šeimininkai nieko nedarė, o po nelaimės tiesiog išvažiavo. Šunelis, uždusęs nuo daugybinių šonkaulių lūžių, nugaišo šeimininkų rankose.

Reaguodamas į šį žiaurų incidentą, su 15min susisiekė skaitytojas Markas. Jis papasakojo, kad su agresyviu šuniu teko susidurti ir jo augintinei Yvai, nedidelei Havanos bišono veislės šunytei, kuriai tuo metu buvo 7-eri.

Incidentas įvyko 2022 metų vasarą, Vilniaus centre. Buvo gražus ir šiltas sekmadienio rytas, Markas su Yva smagiai vaikštinėjo Bernardinų sode. Po kiek laiko vyras prisėdo ant suoliuko šalia tvenkinio, o šunytė atsitūpė šalia ant žemės. Atsisukusi į šeimininką, ji paklusniai laukė skanėsto. Staiga, lyg iš giedro dangaus, prie Yvos pripuolė didžiulis akita inu veislės šuo ir griebė ją dantimis.

Shutterstock nuotr./Akita inu veislės šuo

„Net nepamačiau, iš kur jis atsirado, – prisimena pašnekovas. – Jis įsmeigė dantis šalia Yvos užpakalinių kojų ir tada, kaip daro šunys, pradėjo labai smarkiai purtyti galvą. Negalėjau tuo patikėti.“

Net nespėjęs pagalvoti, kad agresyvus šuo galėtų įkąsti ir jam, Markas puolė ginti savo augintinę. Po kelių akimirkų grūmimosi gyvūnas paleido Yvą iš nasrų ir nubėgo tolyn. Vyras su siaubu prisimena – įkandimas atrodė išties baisiai, šunytė tiesiog cypė iš skausmo.

„Niekada negirdėjau jos skleidžiant tokių garsų. Jai labai skaudėjo, ji smarkiai kraujavo. Šuo įkando jai šalia užpakalinių kojų, maždaug porą centimetrų virš uodegos. O juk ten yra šuns pagrindiniai organai. Nežinojau, ar labai bloga iš tiesų situacija“, – atvirauja skaitytojas.

Šeimininkai nė neatsiprašė

Nieko nelaukdamas, vyras paėmė Yvą ant rankų ir puolė kviesti taksi, kad nuvažiuotų į veterinarijos kliniką Antakalnyje. Beskubėdamas iš Bernardinų sodo, Markas pagaliau pastebėjo agresyvaus šuns šeimininkus. Šie stovėjo bejausmiai, nei sunerimę, nei išsigandę dėl to, kas ką tik nutiko.

Shutterstock nuotr./Šuns pavadėlis

„Pamačiau, kad ten buvo vyras su moterimi ir maždaug 8–10 metų mergaite. Jie turėjo du akita inu veislės šunis. Tą, kuris užpuolė Yvą, laikė vyras. Rankose jis turėjo plastikinį pavadėlį, kuris automatiškai pailgėja. Tokie pavadėliai skirti mažiems šuniukams, o ne dideliems stipriems šunims, todėl šeimininkas nenulaikė gyvūno, leido jam bėgti.

Kitą šunį su tokiu pat pavadėliu laikė maža mergaitė. Kai skubėjome pro šalį, tas šuo pradėjo urgzti. Labai nerimavau, kad mus užpuls ir jis. Keikiau tą šeimą, o jie tiesiog stovėjo, jų veiduose nebuvo jokios reakcijos, jie neatsiprašė. Neturėjau laiko pasilikti, sužinoti jų vardų ar dar ko nors. Tiesiog išlėkiau iš parko ir paskambinau veterinarijos gydytojui“, – atskleidžia pašnekovas.

Nuvykus į veterinarijos kliniką, Yvai buvo skubiai suleista antibiotikų, pastatyta lašelinė. Šuns įkandimai buvo itin smarkūs, vos per kelis milimetrus nuo gyvybiškai svarbių organų. Laimei, po operacijų ir ilgo sveikimo šunytė pasitaisė.

„Ji ištverminga mažylė. Netrukus po to vėl pradėjo vaikščioti, bet, žinoma, aš jai padėdavau lipti laiptais, nes dar būdavo per sunku“, – prisimena Markas.

Asmeninio archyvo nuotr./Marko augintinė Yva

Nors fizinės žaizdos Yvai jau pilnai sugijo, visgi emocinius padarinius dar galima jausti. Augintinė dabar paniškai bijo kitų šunų, visiškai jų neprisileidžia.

„Jei gatvėje Yva pamato kitą šunį, ji pradeda urgzti. Suprantu, kad taip daro iš baimės. Anksčiau ji su kitais šunimis neturėjo jokių problemų. Niekada nebuvo labai meili jiems, dažniausiai ignoruodavo. Bet dabar pastebiu, kad ji bijo beveik visų šunų. Baimę jaučiu ir aš. Jei einu su Yva ir pamatau akitą, stengiuosi būti ypač atsargus“, – tikina vyras.

Gyvūnai privalo nekelti grėsmės kitiems

Kreipdamasis į visus šunis auginančius žmones, Markas pabrėžia – kad ir koks draugiškas šuo atrodytų jums patiems, viešoje vietoje būtinai užtikrinkite kuo didesnį saugumą aplinkiniams.

„Kuo šuo didesnis, tuo daugiau žalos jis gali padaryti. Nors jis ir gali būti puikus šeimos augintinis, niekada nežinai, kaip jis elgsis už namų ribų. Tokiu atveju reikia tvirtesnio pavadėlio, o kartais – ir antsnukio. Žinau, kad šeimininkai jų nemėgsta, bet tai apsaugo ir žmones, ir kitus šunis“, – sako pašnekovas.

Shutterstock nuotr./Antsnukis

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnyje (asmenų teisės ir pareigos) teigiama, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriuje (gyvūnų laikytojų pareigos) 4.3. straipsnyje teigiama: „Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui.“

Kaip portalui 15min anksčiau teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas, agresyvių šunų šeimininkai gali būti patraukti atsakomybėn pagal LR ANK 346 str. (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas).