Jos istorija – viena iš šimtų, slypinčių už pirmą kartą Kauno technologijos universiteto (KTU) atlikto socialinės iniciatyvos „1000 moterų projektas“ poveikio tyrimo. Prieš prasidedant antrajam iniciatyvos sezonui, mokslininkai įvertino, kokį pokytį per šešis mėnesius patyrė pirmosios programos dalyvės.
Šiemet „1000 moterų projektas“ pradeda antrąjį sezoną: iniciatoriai svajoja įgyvendinti ambicingą tikslą – padėti jau 1 000 moterų visoje Lietuvoje. Tam reikės dar didesnio verslo, savivaldybių ir visuomenės įsitraukimo – tik nuo jo priklausys, kiek moterų galės prisijungti prie programos.
Pirmą kartą išmatuotas realus pokytis
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkai pirmą kartą įvertino tokio pobūdžio mentorystės ir mokymosi programos poveikį socialinius iššūkius patiriančioms mamoms. Tyrimas buvo atliekamas du kartus – projekto pradžioje ir jam pasibaigus, todėl leido palyginti realius pokyčius, įvykusius per šešis mėnesius.
Pirmiausia keitėsi moterų pasitikėjimas savimi ir emocinis atsparumas. Kartu keitėsi ir jų elgsena darbo rinkoje. Pasibaigus programai beveik dvi iš trijų moterų save laikė psichologiškai atspariomis, kai pradžioje taip jautėsi tik keturios iš dešimties. Dvi iš trijų dalyvių sustiprino pasitikėjimą savimi, beveik trys iš keturių pagerino darbo paieškos įgūdžius, o beveik kas penkta projekto metu įsidarbino.
Tyrimas taip pat parodė, kad beveik pusė dalyvių pradėjo aktyviau ieškoti darbo, daugiau nei pusė pakeitė požiūrį į savo karjeros galimybes, o daugiau nei šešios iš dešimties sustiprino tikėjimą, kad gali būti sėkmingos darbo rinkoje.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės Živilės Stankevičiūtės teigimu, svarbiausia tyrimo išvada – ilgalaikį rezultatą kuria nuoseklus darbas su žmogumi.
„Mūsų tyrimas parodė, kad moteriai sustiprėjus emociškai ir susigrąžinus pasitikėjimą savimi, atsiranda daugiau drąsos ieškoti darbo, priimti pokyčius ir kurti kitokią profesinę ateitį. Būtent todėl tokio pobūdžio programos svarbios pačioms moterims – jos kuria vertę ir darbo rinkai, ir visuomenei,“ – sako profesorė.
Kai moteris vėl pradeda matyti savo galimybes
„WoW University“ įkūrėja ir projekto iniciatorė Inga Putna (Jablonskė) sako, kad jai svarbiausia tyrimo dalis yra ne skaičiai, o tai, ką jie reiškia konkrečioms moterims.
„Per pirmuosius metus matėme labai daug moterų, kurios į projektą atėjo pavargusios, nusivylusios savimi, ilgai gyvenusios režimu „pirmiausia vaikai, tada visa kita“. Dažnai jos net nebekėlė sau klausimo, ko nori pačios. Todėl man stipriausia šiandien matyti ne tai, kiek jų baigė mokymus, o kiek pradėjo vėl matyti save kaip žmogų, kuris gali rinktis, mokytis, dirbti, keisti kryptį. Kai moteris vėl pradeda matyti savo galimybes, tada atsiranda ir konkretūs sprendimai“, – sako I.Putna.
Pasak jos, būtent todėl antrajame sezone projektas ir toliau orientuosis į ilgalaikį poveikį, o ne trumpalaikę pagalbą.
„Mes nenorime moteriai pasakyti, ką ji turi daryti. Norime, kad po šešių mėnesių ji pati aiškiai žinotų, ko nori ir ką gali. Vienai tai bus naujas darbas, kitai – profesijos keitimas, trečiai – drąsa paprašyti didesnio atlygio ar pradėti savo veiklą. Svarbiausia, kad sprendimą ji priimtų iš stipresnės pozicijos, o ne iš baimės ar beviltiškumo“, – sako projekto iniciatorė.
Svajonė nuo 500 iki 1000 moterų
Praėjusiais metais prie iniciatyvos prisijungė 500 socialinius iššūkius patiriančių mamų – vienišų, daugiavaikių, negalią turinčių ar vaikus su negalia auginančių – ir tiek pat mentorių iš verslo, viešojo sektoriaus bei įvairių profesinių sričių. Šiemet „1000 moterų projektas“ pradeda antrąjį sezoną ir siekia suteikti galimybę augti jau 1 000 moterų visoje Lietuvoje.
Šešis mėnesius trunkančios programos metu dalyvės nemokamai dalyvauja nuotolinėse paskaitose, profesinio orientavimo dirbtuvėse, dirba su mentoriais ir tampa palaikančios bendruomenės dalimi. Programa apima emocinio atsparumo stiprinimą, finansinio raštingumo, karjeros planavimo ir profesinių kompetencijų ugdymą, padedantį drąsiau grįžti į darbo rinką arba siekti didesnio finansinio savarankiškumo.
Šios iniciatyvos poreikį rodo ir platesnis kontekstas. Daugiau nei 60 proc. vienišų mamų Lietuvoje gyvena nuolatiniame finansiniame strese, o daugelį jų nuo profesinio sugrįžimo vis dar stabdo praktiniai ir finansiniai iššūkiai, prarastas pasitikėjimas savimi bei visuomenėje įsišakniję stereotipai.
Pasak I.Putnos (Jablonskės), kalbėdami apie pagalbą mamoms dažnai pamirštame, kad pokytis neapsiriboja vienu žmogumi.
„Kai mama pradeda labiau pasitikėti savimi, sustiprėja emociškai ir vėl pradeda matyti savo galimybes, keičiasi ne tik jos gyvenimas. Ji tampa ramesnė, labiau pasitikinti savimi, o tai kuria saugesnę ir šiltesnę aplinką jos vaikams. Emociškai stipri mama vaikui yra geriausias pavyzdys – jos emocinė gerovė padeda augti vaiko pasitikėjimui savimi, emociniam saugumui ir visapusiškai raidai. Todėl padėdami vienai mamai, iš tiesų padedame kur kas daugiau žmonių – jos vaikams, šeimai ir visai bendruomenei“, – sako I.Putna.
Anot jos, projekto ateitis tiesiogiai priklauso nuo visuomenės ir verslo įsitraukimo.
„Praėjusiais metais sulaukėme daugiau nei 1 200 norinčiųjų dalyvauti, tačiau dėl finansinių galimybių galėjome priimti tik 500 mamų. Šiemet norime padėti jau tūkstančiui moterų, tačiau tai galėsime padaryti tik tiek, kiek kartu su visuomene ir verslu surinksime paramos. Vienos mamos dalyvavimo programoje stipendija kainuoja 150 eurų. Kartais atrodo, kad penki eurai nieko nepakeis, tačiau jei tiek paaukotų 30 žmonių, viena mama gautų galimybę dalyvauti programoje. O kartu – pakeisti savo ir savo vaikų gyvenimo kryptį. Tikiu, kad būtent iš tokių, atrodytų, mažų sprendimų ir gimsta dideli pokyčiai“, – sako I.Putna.
Registracija į antrąjį „1000 moterų projekto“ sezoną jau prasidėjo.

