Garsiojoje vaikiškoje knygoje „Kakė makė“ tėvo figūra – kvailas ilgakojis klounas, kuris geba tik viena – žaisti. Lygis toks: mama vieną dieną turi išeiti su reikalais, tėvui teks vienam likti su vaikais, tad ji palieka raštelį su nurodymais, ką duoti valgyti ir (!) dar prideda savo numerį „jei nutiktų kas nors BAISAUS“. Tėtis, aišku, su niekuo susitvarkyti pats negali ir savo vaiko motinos numerį – pamirš.
Paliktas vienas su vaiku jis ir ant sofos pasnaudžia, ir visiškai virtuvę apverčia aukštyn kojom. Ir šiaip atrodo nevėkšla, tarsi vaikščiotų ant kojokų. Jis nėra blogas tas tėvas, na... bet toks kvailelis, žinai, kuriuo negalima pasitikėti.
Būtent taip, tarsi klouną nevykėlį, tėvai mėgsta pristatyti ir save pačius. Tai visada sakoma su „gera humoro doze“, suprask, tai nieko nereiškia, nemokša aš, bet stengiuosi. Cha cha.
Neseniai kažkokiam krepšinio podkaste viena Lietuvos krepšinio žvaigždžių kalbėjo apie rungtynių praleidimus dėl šeimyninių priežasčių. Išėjo kalba apie gimdymą, krepšininkas vartydamas rankas dėstė, kad pirmam gimdyme tarsi buvo, o antram, suprask, nu ką man daryti – esu beviltiškas šituose reikaluose – nėra reikalo dalyvaut, aš geriau kamuolį mėtysiu. Krepšininkai, komikai, visuomenės veikėjai dažnai (aišku su humorėliu) komunikuoja nuomonę, kad „vyras gimdyme moteriai tik trukdo, nes, nu, mes nieko nemokam“.
Pastebėsiu – nė karto nesu girdėjęs, kad taip sakytų moteris, kuri ruošiasi gimdyti ar tai jau yra dariusi.
Savo padarė ir Holivudas. Filmuose vyras gimdymo kontekste visada bijo labiau, daro nesąmones, nesusigaudo. Jis yra komiškumo ir kvailumo, o ne stiprybės ir palaikymo šaltinis. Nepagalvokit, nesakau, kad vyras gimdyme atlieka svarbesnį vaidmenį nei moteris, bet automatiškai, kalbant krepšinio terminais, rašyti vyrams minusinį naudingumo balą ir daryti iš to bajerį – tapo nenormalia norma.
Nevykėlis tėvas, kai yra su žmona gimdymo metu, nevykėlis ir tada, kai lieka vienas su vaikais. Palikti vieną tėvą su vaikais tapo savotišku memu. Patys tėvai mielai feisbukina apie savo nevėkšliškumą, netvarką virtuvėje. Grynai Kakės Makės supertėčiai.
Garsus komikas Nate Bargatze nuolat save pristato kaip tą, kuris yra „ant pakeitimo“, suprask – nelygiavertį augintoją. Tėvas geba atlikti tik tam tikrus bei aiškiai motinos suformuotus nurodymus. Iš to talentingas komikas priskaldo beveik valandą juokų. Tą patį stumia penkių vaikų tėvas, arenas renkantis Jimas Gaffiganas.
Šie populiarūs naratyvai nuteka ir iki Lietuvos jumoro scenų, beveik panašiais žodžiais kalba visokie podkesteriai. Nejučia tą pradeda (beveik žodis žodin, kopijuojant užsienį) kalbėti ir mamos influencerės, pasakodamos, kad einant miegoti jos ten ir sudeda žaislus, ir pusryčius padaro, ir vonią sutvarko, o vyras tik teliką išjungia. Cha cha.
Išvada aiški – tėčiai yra juokingi nevykėliai. Ir jie patys mielai propaguoja šį įvaizdį.
Pamenu vaikystėje, kai mama paprašydavo nuskusti bulves, aš jas tyčia skusdavau prastai, kad mama sakytų „tu pusę bulvės nuskuti, duok, geriau aš pati“. Taip galima išsisukti nuo bet kokios atsakomybės. Nevykėliui niekas nenori duoti svarbių darbų.
Laikai, kai geras tėvas tas, kuris tiesiog nerėkia – baigėsi. (Baigėsi, žinoma, tik iš dalies, nes tai didžiulė problema ir taip, suprantu, vyras yra didžiausia smurto šeimoje priežastis ir visi kiti dalykai, bet čia – kita tema). Pažįstu daugybę tėvų, kurie neapverčia virtuvės aukštyn kojom likę vieni (įsivaizduojat?) ir jų pareigos tikrai neapima tik „nuvežimu į mokyklą bei kvailiojimais sekmadienį“.
Neseniai man skambino iš poliklinikos dėl skiepų plano. Skambintoja nustebo, kad atsiliepė vyras ir staiga paprašė: gal galėčiau kalbėti su mama? Klausiu, kodėl? Sako – nes čia apie skiepus kalbėsim. Sakau – na, tai ir su manim galime. Jai reikėjo kelių sekundžių sukaupti ryžtą su manimi tęsti pokalbį. Kitoje ragelio pusėje, matyt, ji įsivaizdavo vyrą ant kojokų, kuris visiškai nesusigaudo.
Tėvo dienos proga, užuot tėčiams Facebooke siūlius pagaliau duoti mamoms pailsėti, su užuomina, kad gal mums (suprask – nevykėliams tėčiams) pavyks vaiko nepradanginti per tas kelias valandas, siūlau dažniau komunikuoti, kad esate galbūt kitokie, bet lygiaverčiai vaiko augintojai, kaip ir mama. Jūs nesate klounas.
Kitu atveju nežinau, kaip už dešimt ar dvidešimt metų su Tėvo diena jus sveikins jūsų vaikai.
