„Mūsų tikslas buvo Naujoji Zelandija ir Australija, o Azija pradėjome ir užbaigėme kelionę“, – sakė Aivara. Ji dalinasi, kad seniai su vyru audė mintį iškeliauti ilgesniam laikui ir planavo susilaukus trečiojo vaikelio motinystės ir tėvystės atostogas sudėti į vieną krūvą bei panaudoti kuo ilgesnei kelionei.
Kai iškeliavo, mažiausiajam buvo 6 mėnesiai, o kitiems vaikams – 3 ir 5 metai. Moteris sako, kad norėjo išpildyti ne tik savo svajones ir pamatyti tolimas šalis, pažinti kultūrą, gamtą, bet ir pabūti su šeima kartu, ne buityje, ne darbe ar darželiuose.
Kelionės jiems niekada nebuvo svetimos, šeima keliaudavo iki tol gana aktyviai, todėl lėktuvai, autobusai, ar laivai negąsdino. Gimus trečiajam mažyliui nebuvo nei mėnesio, kai Aivara nekeliavo, be to, su mažiausiąja ji leidosi ir į solo kelionę, kad pailsėtų nuo buities ir galėtų skirti dėmesio tik kūdikiui, kas kitaip auginant dar kelis mažus vaikus – retenybė. Ji prideda, kad kelionės jų šeimai yra būdas pabūti vienam su kitu, pažinti pasaulį, augti kartu.
Kodėl pasirinko tokią kryptį? „Mūsų visų laikų svajonė su vyru buvo pamatyti Naująją Zelandiją, kuri yra visai kitame pasaulio krašte. Mes be galo ilgai svarstėme ir galvojome, ar yra prasmė tai daryti su vaikais, kurie maži ir neprisimins tų vietų, vaizdų. Nutarėme, kad kol vaikai dar neina į mokyklą, turime 3 mėn. tėvystės ir motinystės atostogų drauge, negalime praleisti progos. O juk porai savaičių skirsti į tokią tolimą kelionę būtų per daug streso, ypač, su vaikais“, – dalinosi Aivara.
