„Vaikai yra aktyviausiai judanti ir smalsiausia visuomenės dalis. Pažindami aplinką, žaisdami ir sportuodami, jie labiau linkę susižaloti. Tas ypač dažnai nutinka šiltuoju sezonu – pacientų srautas pradeda didėti balandį ir atslūgsta spalį. Nuo suaugusiųjų, vaikų traumos skiriasi savo priežastimi, pobūdžiu ir ypač gydymo taktika“, – teigia Simona Dikšienė, šeimos gydytoja, rašoma „Vilnelės“ klinikų pranešime žiniasklaidai.
Dažniausios – judėjimo traumos
Pasak gydytojos, šiltuoju sezonu vaikams būdingiausios su fizinėmis veiklomis ir sportu susiję traumos. Pavyzdžiui, tarp 5–9 metų amžiaus vaikų, ypač dažni yra susižalojimai žaidimų aikštelėse. Krisdami nuo jose esančių karstyklių, sūpynių ar čiuožyklų, vaikai gali patirti viršutinių galūnių lūžius ar galvos traumas. Tarp to paties amžiaus vaikų ypač dažnos ir dviračių, paspirtukų traumos.
„Vasarą taip pat reikėtų būti akylesniems leidžiant laiką prie vandens telkinių, nes čia nutinka ir nelaimingų atsitikimų, ir traumų, kai vaikai nesaugiai šokinėja į vandenį. Suaugusiųjų priežiūra yra būtina. Rekomenduoju atsargiau žiūrėti ir į dar vieną vaikų mėgstamą vasaros pramogą – batutus. Jie ypač nesaugūs šokinėjant ne po vieną, taip pat tada, kai nėra apsauginių sienelių“, – sako S. Dikšienė.
Ji taip pat pastebi, kad šiltuoju sezonu tarp vaikų daugėja ir kitokio pobūdžio traumų. Pavyzdžiui, dažnesni odos nudegimai: ne tik nuo saulės, bet ir karštų skysčių ar cheminių medžiagų. Vasarą vaikų neaplenkia ir apsinuodijimai įvairiomis maisto ir kitomis medžiagomis.
Svarbiausios pirmos 24 valandos
Medikės teigimu, vaikui susižalojus, pirmiausia svarbu tėvams patiems įvertinti situacijos rimtumą. Pavyzdžiui, jei vaikas susimušė galvą, jo negalima raminti sūpuojant ir svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Nedelsiant kviesti greitąją pagalbą reikėtų ir tuo atveju, jei įtariate, kad vaikui gali būti stipriai pažeistas kaklas, nugara, dubens kaulai ar galūnės, taip pat, jei vaikui pasireiškia traukuliai, darosi sunku kvėpuoti ar jis praranda sąmonę.
„Tokie požymiai rodo apie traumos rimtumą ir kiekviena minutė gali būti svarbi. Visgi gąsdintis nereikėtų, nes dažniausiai traumos nebūna tokios rimtos. Pavyzdžiui, jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, užtenka jį apžiūrėti dėl matomų sužalojimų. Ant sumušimų reikėtų uždėti šaltą kompresą ir leisti vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis pageidauja“, – sako medikė.
Ji teigia, kad tokiu atveju reikia nepamiršti stebėti vaiko savijautą ir elgesį artimiausias 24 valandas. „Jei jis tampa neįprastai mieguistas, pasikeičia jo elgesys, vaikas pradeda vemti, skundžiasi galvos, kaklo, nugaros ar kitų kūno dalių skausmais, jam pasidaro sunku vaikščioti ar sutrinka rega, tuomet reikėtų nedelsiant vykti pas gydytoją“, – sako S. Dikšienė.
Kreiptis į medikus rekomenduojama ir tada, kai vaikas traumos metu išsimušė ar išjudino dantį. Jei tai pieninis dantis, iki atvykimo pas gydytoją kraujavimo vietoje galima laikyti marlę, kuri sugers skystį. Jei tai nuolatinis arba išmuštas dantis, pasak gydytojos, iki atvykimo pas odontologus svarbu žinoti, kaip laikyti dantį, kad dar labiau jo nepažeistumėte – laikyti reikia už jo vainiko, ne šaknies.
„Jei dantis yra nešvarus, jį švelniai nuskalaukite po šaltu vandeniu, neliesdami šaknies. Plovimui tinka ir pienas. Įdėkite dantį į kiaušinio baltymą, pieną, fiziologinį tirpalą ar vandenį ir skubiai vykite kartu su vaiku pas odontologą. Jei dantis nulaužtas, jo dalis taip pat transportuokite piene. Norėdami nutraukti kraujavimą, naudokite švarią marlę arba vatos lapelį – liepkite vaikui jį sukąsti dantų netekimo vietoje“, – pataria gydytoja.
Žaizdas gydyti patiems ne visada saugu
Vaikui susižalojus neretai lieka žaizda. Jei ji negili, pasak šeimos gydytojos, užteks apvalyti švariu vandeniu ir tuomet uždėti šaltą kompresą, kad atslūgtų patinimas. Visgi, dažnai žaizdos būna gilesnės, o tokiu atveju būtinas gydytojo įvertinimas.
„Kreiptis pas specialistą būtina, jei žaizda aktyviai kraujuoja, t. y. kraujavimo nepavyksta sustabdyti prispaudus tvarstį. Taip pat, negydykite namuose žaizdų, jei yra svetimkūnio buvimo rizika, nes galite sukelti dar didesnę infekciją. Gyvūnų įkandimo žaizdos taip pat nėra siuvamos, nes laikomos užterštomis – jų gydymui pasitelkiami antibakteriniai preparatai“, – teigia medikė.
S. Dikšienė taip pat pataria įvertinti žaizdos vietą, gylį ir dydį. Bet kokia žaizda virš sausgyslės, pasak jos, turėtų būti įvertinta dėl sausgyslės funkcijos. „Žaizdos, kurios apima sąnarius, nervus ar kitas pagrindines struktūras, turi būti tvarkomos po specialaus ištyrimo. Svarbu žinoti ir tai, kad žaizda iki 5 cm ilgio turėtų būti chirurgiškai sutvarkoma per 12–18 valandų po traumos, o didesnė nei 5 cm – per pirmąsias 12 valandų“, – patikslina medikė.
Svarbiausia – suaugusiųjų priežiūra
Pasak gydytojos, daugybės vasaros traumų, net ir aktyviai judant lauke, galima išvengti. Tam būtinas pačių vaikų atsargumas, o mažamečių atveju – budrus stebėjimas ir priežiūra iš tėvų pusės.
„Siekiant išvengti sužalojimų, labai svarbi yra suaugusiųjų priežiūra. Taip pat būtina vaikams nustatyti saugaus elgesio, naudojimosi žaidimų vietomis taisykles ir jas nuolat priminti. Vaikų taip pat reikėtų nepalikti vienų vežimėliuose be priežiūros, nes jie gali lengvai išslysti, iškristi ar pavojingai įstrigti“, – sako gydytoja.
Ji taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į aplinką, kurioje vaikas žaidžia. Pavyzdžiui, geriausia rinktis žaislų dėžes be dangčių – taip nekils rizika vaikui būti prispaustam. Reikėtų pašalinti objektus, kurie kelia pavojų vaikui, o žaislus ir įrenginius naudoti pagal vaiko amžių ir gebėjimus. Jei reikia juos montuoti, tai darykite griežtai pagal gamintojo instrukciją. Žaidimų aikštelėse žaidžiantiems vaikams, pasak medikės, reikėtų parinkti ir tinkamą aprangą: tai turėtų būti patogūs drabužiai be virvelių, juostelių ar kitų kabančių detalių, kurias galėtų įtraukti judanti įranga ir taip sukelti pavojų vaiko sveikatai.
„Traumų tikimybė neturėtų skatinti tėvų drausti vaikams tyrinėti – juk jie smalsauja ir džiaugiasi gyvenimu. Tėvų pareiga yra nuo mažens vaiką mokyti saugaus elgesio taisyklių namuose ir viešumoje bei kurti vaiko žaidimams saugią aplinką ir tinkamas sąlygas, kad vaikas be jokio pavojaus ir baimės galėtų pažinti mus supantį pasaulį“, – sako S. Dikšienė.
