„Terminas – kraujo vėžys – nėra jokia tiksli diagnozė. Tai yra labai plati įvairių ligų grupė, panašiai kaip širdies ir kraujagyslių ligos. Tai reiškia, kad į kraujo vėžį įeinančios ligos gali būti labai skirtingos – skirtingai gydomos, su skirtingais simptomais ir prognozėmis“, – aiškina A.Dapkevičiūtė-Purlienė.
– Papasakokite, kokių kraujo vėžių būna?
– Vienas dažnesnių kraujo vėžių yra leukemija, kai vėžys vystosi kaulų čiulpuose, tačiau tos pačios leukemijos gali būti labai skirtingos. Pavyzdžiui, jos gali būti ūminės, staigios eigos, kai reikia kuo greičiau pradėti gydymą, taip pat leukemija gali būti ir lėtinė. Pastaruoju atveju gydymas gali būti ir nereikalingas arba švelnesnis, tabletinis, toks kurį pacientas gali vartoti savo namuose. Dažnai pacientai sergantys lėtine leukemija gali vartoti vaistus arba tik būti sekami hematologų ir gyventi įprastą gyvenimą panašiai, kaip, tarkime, žmogus su padidėjusiu kraujospūdžiu vartoja vaistus, kraujospūdį kontroliuoja ir yra sekamas gydytojų.
