Anot mokslininkų, žmonių sveikata prastėja dėl to, kad iš esmės pasikeitė mūsų visų gyvenimo būdas: per daug ir per sočiai valgome, mityba nėra visavertė, nes mieliau valgome ne pačių ruoštą patiekalą, šviežias daržoves ir vaisius, o greitai paruošiamą koncentruotą, konservuotą, susintetintą maistą bei užkandžius. Taip pat per mažai judame, per daug laiko praleidžiame dirbdami kompiuteriu, žiūrėdami televizorių, nepakankamai laiko būname gryname ore, nepakankamai ir nekokybiškai ilsimės, esame nuolat įsitempę dėl darbo, kitokių problemų, patiriame nuolatinį stresą.
Nereikėtų pamiršti ir aplinkos užterštumo, žalingų įpročių – visa tai taip pat neprideda sveikatos. Augantį sergančiųjų skaičių lemia ir pagerėjusi diagnostika, faktas, kad žmonės turi daugiau informacijos apie įvairias ligas ir dažniau į medikus kreipiasi tiesiog profilaktiškai. Žinoma nereikėtų pamiršti ir to, jog vis labiau sensta žmonių populiacija. Tai irgi turi įtakos ligoms atsirasti bei dažnėti. O apmaudžiausia yra tai, kad vis daugiau žmonių serga ligomis, kurioms gydyti reikalingi ypatingi – valstybės kompensuojami vaistai.
Mažėja pacientų priemokos
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2011 m. net 1,2 mln. pacientų, t.y. 36,5 proc. visų Lietuvos gyventojų, vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones.
Kaip teigia vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė, žmonių, vartojančių kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, šiuo metu išties daug. „Tokie dalykai liūdina, nes daugiau nei trečdaliui šalies gyventojų norint gyventi visavertį gyvenimą būtina nuolat vartoti vienokius ar kitokius preparatus. Kai vaistus reikia vartoti nuolat, į kainą žmonės reaguoja labai jautriai“, – tvirtina vaistininkė.
Kompensuojamųjų vaistų priemokos gali kisti dėl valstybės sprendimo pakeisti kompensuojamojo vaisto bazinę kainą, taip pat ir dėl to, jog vaisto gamintojas arba tiekėjas nusprendė pakeisti kompensuojamojo vaisto tiekimo kainą.
„Vaistinės nebegali taikyti nuolaidų kompensuojamųjų vaistų priemokoms ar grąžinti dalį kainos į vaistinių lojalumo korteles. Vienintelis dalykas, ką galime daryti – tai mažinti kompensuojamųjų vaistų antkainį savo sąskaita“, – tvirtino Z. Janušauskienė.
Žiupsnelis statistikos:
Remiantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis:
- Palyginus su 2010 m., 2011 m. paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones sumažėjo 8,3 proc.
- Palyginus su 2010 m., 2011 m. vidutinė privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidų, tenkančių vienam kompensuojamųjų vaistų receptui, suma sumažėjo 5 proc. ir sudarė 53,3 lito. 2012 m. I pusmetį paciento priemoka, tenkanti vienam kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptui, siekė 5,8 Lt mažiau negu 2009-aisiais: 2012 m. I pusmetį – apie 13,0 Lt, 2011 m. – apie 13,0 Lt, 2010 m. – apie 14,2 Lt, o 2009 m. – 18,8 Lt.
