Lietuviams sekasi prastai
Vilniaus bei Lietuvos paauglių ir suaugusiųjų burnos higienos įpročius aptarsime remdamiesi kelių tyrimų: Tarptautinio mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimo – HBSC (angl. – Health Behaviour in School –aged Children, 2014m.), Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (Finbalt health monitor, 2012m.) ir Vilniaus miesto suaugusių žmonių gyvensenos ypatumų, požiūrio į sveikatą ir jos priežiūrą tyrimo (VVSB, 2013m.) rezultatais. Tyrimų duomenimis, reguliariai (dažniau nei kartą per dieną) valosi dantis tik pusė šalies gyventojų (jaunimo dalis kiek didesnė nei suaugusiųjų.
Pateikti duomenys rodo:
Vidutiniškai kas antras Vilniaus miesto suaugęs gyventojas reguliariai (2 kartus per dieną) valosi dantis. Lietuvoje tokių žmonių dalis dar mažesnė.
Kuo vyresni žmonės, tuo mažesnė jų dalis reguliariai valosi dantis.
Vyrų (tiek paauglių, tiek suaugusių) burnos higienos įpročiai yra akivaizdžiai prastesni negu moterų.
Vyrų (tiek paauglių, tiek suaugusių) burnos higienos įpročiai yra akivaizdžiai prastesni negu moterų.
Vilniečių (tiek paauglių, tiek suaugusių) reguliarios burnos higienos įpročiai yra geresni nei Lietuvos gyventojų.
Mokslininkai nustatė, kad labiau tikėtina, jog tie vaikai, kurie iki 12-os metų amžiaus valosi dantis dažniau nei vieną kartą per dieną, šio įgūdžio laikysis ir paauglystės metu bei tolimesniame gyvenime. Stebimas ryšys tarp veiksnių, susijusių su šeima (tėvų pavyzdys, šeimos taisyklės, tarpusavio santykiai) bei mokyklose vykdomomis sveikatos stiprinimo programomis ir tarp dantų valymosi dažnio.
Vaikų dantų būklė
Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklės analizė Lietuvoje yra atliekama remiantis Vaiko sveikatos pažymėjime odontologo užpildyta dalimi „Dantų ir žandikaulių būklės įvertinimas“.
Problema prasideda jau nuo to, kad ne visi vaikai savo ugdymo įstaigai pateikia užpildytus „Vaiko sveikatos pažymėjimus“. Pvz., 2014–2015 mokslo metais tokias pažymas pateikė tik 88,16 proc. Vilniaus miesto mokyklų mokinių. Iš pastarųjų mokinių, pateikusių vaiko sveikatos pažymėjimus, 13,4 proc. nepateikė užpildytos odontologo dalies. Beje, dar kyla ir toks klausimas: ar odontologai žino/laiku instruktuojami ir moka šias pažymas pildyti? Kodėl jie palieka neužpildytas kai kurias grafas?
LR Odontologų rūmų profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė docentė dr. Vilma Brukienė 2015 m. „Odontologų rūmų žinių“ rugsėjo numeryje pateikė analizę „Lietuvos vaikų sveikatos būklė“.
Sveikų, visiškai neturinčių ėduonies pažeistų dantų vaikų procentas visais amžiaus periodais išlieka panašus, t.y. apie 15–20 proc.
Remiantis LR Higienos Instituto apibendrinta statistika, autorės teigimu, „į pirmą klasę vaikai ateina turėdami vidutiniškai po 3,59 ėduonies pažeistus, plombuotus ar dėl ėduonies komplikacijų išrautus pieninius dantis“.
Autorės stebėdama turimus duomenis, teigia, jog „nerimą kelia faktas, kad jau pirmoje klasėje vaikai turi vidutiniškai po 0,32 ėduonies pažeistus, plombuotus ar išrautus nuolatinius dantis, kurie šiame amžiuje būna tik neseniai išdygę. Deja, šis skaičius kiekvienais metais didėja“.
Docentės dr. V. Brukienės teigimu „Sveikų, visiškai neturinčių ėduonies pažeistų dantų vaikų procentas visais amžiaus periodais išlieka panašus, t.y. apie 15–20 proc.“
Didžiausias skaičius vaikų visais sveikais dantimis stebimas šeštoje klasėje, t.y. dvylikamečių grupėje. Galima manyti, kad šis laikinas pagerėjimas atsiranda dėl to, kad dvyliktais metais pilnai susiformuoja nuolatinis sąkandis, pieniniai dantys pasikeičia nuolatiniais, kurie dar yra sveiki. Vėlesniame amžiuje vėl stebimas situacijos pablogėjimas ir dvyliktoje klasėje lieka tik 16 proc. moksleivių visais sveikais dantimis.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
