-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

LSMU profesorius M.Stankūnas: kas padėtų suvaldyti COVID-19 atvejų skaičiaus augimą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo feisbuko paskyroje pirmadienio vakarą pasidalijo įžvalgomis apie pastarųjų dienų COVID-19 epidemiologinę situaciją Lietuvoje. Jose įvertino esamą padėtį ir išsakė, kas, jo nuomone, padėtų suvaldyti koronaviruso atvejų skaičiaus augimą.
Koronavirusas
Koronavirusas / 123RF.com nuotr.

Štai 7 punktai, kuriais savo socialiniame tinkle pasidalijo Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius M.Stankūnas, tiesa, pabrėžęs, kad tai yra jo subjektyvi reakcija, su kuria galite ir sutikti, ir nesutikti:

1. Mes nebevaldome COVID-19 protrūkio Lietuvoje. Dabartinė epidemijos kontrolė primena kažką panašaus, kaip koks M.Jordanas varinėtųsi apie Jus kamuolį, o Jūs bėgiotumėt, mosikuotumėt rankomis ir... na, tipo žaidžiat.

2. Daugelis dabar taikomų priemonių, kaip, pavyzdžiui, kontaktų atsekamumas, realiai nebeturi didelės reikšmės. Tiesiog tų jau oficialiai diagnozuojamų atvejų yra labai daug. O mes puikiai suprantame, kad realūs skaičiai yra gerokai didesni.

3. Turime suprasti, kad vagis (virusas) yra mūsų namuose ir jis ten šeimininkauja. Svarbiausias dabar uždavinys yra apsaugoti pagrindinį turtą, t. y. sveikatos sistemą. Didelė klaida guostis, kad šiuo metu ligoninėse gydomi tik 332 pacientai. Jau iš pirmo piko žinome, kad hospitalizacijų skaičiaus augimas atsilieka nuo naujų atvejų augimo.

Pavyzdžiui, pirmojo piko metu didžiausi naujų atvejų skaičiai buvo fiksuojami kovo paskutinėmis ir balandžio pirmomis dienomis, o hospitalizuotų asmenų skaičius piką buvo pasiekęs balandžio 13–26 d., vidutiniškai 135 hospitalizuoti COVID-19 pacientai. Tad hospitalizuotų pacientų skaičius augs.

4. Pačiu artimiausiu metu (t. y. per 48 val.) su labai konkrečia ir multidisciplinine mokslininkų bei specialistų pagalba turėtų būti parengtas ir įgyvendintas visuotinio karantino planas. Jis turėtų būti švelnesnis, nei buvo pavasarį (nes tikrai kai kurių apribojimų nereikia), bet tuo pačiu griežtesnis, nei dabar yra taikomas.

Šis karantinas turėtų būti su aiškia pabaigos data. Ir nuleistomis galvomis turėtume pasakyti, kad jis yra skelbiamas todėl, kad nesugebėjome padaryti savo namų darbų ir pasiruošti antrajam pikui. Šio karantino suteikta kiekviena minutė turėtų būti išnaudojama tam, kad būtų parengta aiški strategija, priemonės, algoritmai, kaip valdyti šią krizę toliau.

5. Pakartoti sero-epidemiologinį tyrimą, kad realiai matytume, kiek mes esame viruso paveikti. Turime jau patirties. Išmokome savo pamokas. Daug dalykų yra paruošta. Juos pataisę galime greitai startuoti. O ir greitųjų testų turime „per akis“.

6. Turi atsirasti labai aiškus mokslininkų ir specialistų patariamasis komitetas. Nesvarbu, ar jis bus prie Vyriausybės, ar prie Prezidentūros. Svarbu tai, kad visuomenė aiškiai žinotų, kas įeina į tą komitetą, ir, kad į jo patarimus būtų įsiklausoma.

7. Nemeluokime sau. Jei neveiksime dabar... vis tiek tą darysime ateityje, bet su jau žymiai liūdnesnėmis pasekmėmis. Ta palyginus rami kalba, kuri buvo praeitą savaitę, ten ir pasiliko. Šiandien yra šiandien.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius