„Mūsų rezultatai rodo, kad matyti fiziškai egzistuojančią ranką nėra svarbu smegenims, kad jos sukurtų fizinio “aš„ pojūtį“, – sakė šios studijos autorius Arvidas Guterstamas iš prestižinio Švedijos Karolio instituto.
Pacientams, kuriems buvo atlikta amputacija, menamos galūnės pojūtis gali būti kelti nerimą arba būti skausmingas, o vaistai tokiu atveju negali padėti, nes šis reiškinys iš esmės yra iliuzija, smegenyse sukurianti įspūdį, kad nesama galūnė tebėra kūno dalis.
Pasak A.Guterstamo, jo tyrėjų grupė tikisi, kad šios studijos rezultatai bus naudingi tolesniems skausmo, kurį amputacijas patyrę pacientai jaučia menamose galūnėse, tyrimams.
Mokslininkai atliko 11 skirtingų eksperimentų, sukurdami jutiminę iliuziją, dėl kurios savanoriai, turintys abi rankas, jausdavo turintys nematomą ranką.
Mokslininkai atliko 11 skirtingų eksperimentų, sukurdami jutiminę iliuziją, dėl kurios savanoriai, turintys abi rankas, jausdavo turintys nematomą ranką.
Per šiuos eksperimentus dalyviai sėdėdavo prie stalo, negalėdami matyti savo dešinės rankos, uždengtos ekranu.
Tuomet mokslininkai paliesdavo eksperimento dalyvio dešinę ranką teptuku, tiksliai atkartodami jo judesius ore kitu teptuku, kuris buvo matomas dalyviui.
„Nustatėme, jog dauguma pacientų greičiau nei per minutę patirdavo lytėjimo pojūtį tuščioje erdvėje, kurioje matydavo judant teptuką, ir jausdavo toje vietoje esančią nematomą ranką“, – sakė A.Guterstamas.
„Ankstesni tyrimai rodė, kad kūnui nepriklausantys objektai, tokie kaip medžio tašelis, žmogaus negali būti suvokiami kaip ranka, todėl nepaprastai nustebome nustatę, jog smegenys gali suvokti nematomą ranką kaip kūno dalį“, – pridūrė jis.
Per kitą eksperimentą tyrėjai besdavo peiliu į tuščią erdvę, kurioje savanoris įsivaizduodavo esant jo nematomą ranką. Tuo pat metu buvo fiksuojama, kaip ant bandyme dalyvaujančio žmogaus delnų išsiskiria prakaitas, reaguojant į menamą grėsmę.
Tyrėjai nustatė, kad dalyviai smarkiau reaguodavo, kai patirdavo „menamos rankos“ iliuziją, tačiau jokios reakcijos nebebūdavo, jeigu ši iliuzija būdavo suardoma.
Per trečią eksperimentą savanorių būdavo prašoma užmerkti akis ir parodyti savo kairiąja ranka į dešinę ranką. Žmonės, kuriems prieš šį bandymą būdavo sudaroma menamos galūnės iliuzija, parodydavo į nematomą, o ne tikrąją ranką.
Tyrėjai taip pat stebėjo smegenų aktyvumą tokių bandymų metu ir nustatė, kad menamos rankos iliuzija lemia padidėjusį aktyvumą smegenų dalyse, kurios paprastai suaktyvėjai, kai žmonės mato liečiamą savo tikrąją ranką.
Menamos galūnės iliuziją pavyko sukelti 74 proc. iš 234 savanorių, sakė A.Guterstamas.
Šie rezultatai ketvirtadienį buvo paskelbti JAV žurnale „Journal of Cognitive Neuroscience“.
