Gripas dėl komplikacijų itin pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis asmenims, kūdikių besilaukiančioms moterims ir mažiems vaikams.
Pasaulio ir Lietuvos sveikatos organizacijos pagrindine ir efektyviausia gripo profilaktikos priemone laiko skiepus. Tačiau dėl palyginti skeptiško gyventojų požiūrio į skiepus Lietuvoje skiepijasi mažiau rizikos grupėms priklausančių žmonių nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Mūsų šalyje nuo gripo skiepijasi 5–6 proc. visų gyventojų ir iki 20 proc. vyresnių nei 65 metai žmonių. Palyginimui – kai kuriose kitose bendrijos narėse skiepijasi 50–80 proc. rizikos grupei priklausančių (vyresnio amžiaus) žmonių.
Vilniaus universiteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Arvydas Ambrozaitis metų metus kartoja: pasiskiepyti nuo gripo ne tik reikalinga, bet ir būtina prieš kiekvieną gripo sezoną.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad gripas visiškai skiriasi nuo peršalimo ligų. Tai – ypatinga infekcija. „Peršalimo ligas gali sukelti apie 200 virusų, bet jos nėra tokios pavojingos žmogui“, – lygina A.Ambrozaitis.
Gyvybei pavojingų komplikacijų grėsmė
Gripu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su kvėpavimo takų sekretų lašeliais čiaudint, kosint, kalbant. Sekretų lašeliai su virusais pasklinda ore ir nusėda ant įvairių paviršių. Į kito žmogaus organizmą gripo virusas patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę.
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val.
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val.
Kaip pagrindinius gripo simptomus gydytojai infektologai įvardija staigią ligos pradžią, karščiavimą, silpnumą, nuovargį, gerklės, galvos, raumenų ar sąnarių skausmą, sausą kosulį. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Sergant gripu, pavojingiausios jį lydinčios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, inkstų uždegimas, sinusitas, lėtinių ligų paūmėjimas.
Iš viso 2012–2013 metų gripo sezono metu į ligoninę paguldyta daugiau nei 3 tūkst. žmonių, dažniausiai tai buvo 2–17 metų vaikai. Intensyvios terapijos skyriuose dėl gripo ar jo sukeltų komplikacijų gydėsi 154 pacientai. Gripas pareikalavo 8 pacientų gyvybių.
Nuo gripo reikia skiepytis kasmet
Tyrimais įrodyta, kad nuo gripo ir ypač jo sukeliamų komplikacijų efektyviausiai apsaugo skiepai. Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti iki prasidedant sergamumo gripu pakilimo laikotarpiui. Atsparumas gripo virusui susiformuoja po maždaug dviejų savaičių nuo vakcinos įskiepijimo – tiek laiko reikia, kad žmogaus organizme pasigamintų antikūnai.
Nuo gripo reikia skiepytis kiekvienais metais, nes imunitetas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių po gripo vakcinos įskiepijimo.
Be to, kasmet keičiasi gripo vakcinos antigeninė sudėtis, kurią visiems gripo vakcinos gamintojams nurodo Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisija pagal prognozuojamas gripo viruso padermes. Gripo vakcinos sudėtis rekomenduojama remiantis duomenimis iš viso pasaulio, nuolat stebint gripo virusų cirkuliaciją, jų antigeninę sudėtį ir jos kaitą.
„Kasmet skiepydamiesi nuo gripo siekiame išvengti ne pačios ligos, bet apsisaugoti nuo galimų komplikacijų ir mirties. Net jei žmogus viruso ir neišvengs, jis sirgs lengvesne forma nei tas, kuris nesiskiepijo“, – sako A.Ambrozaitis.
„Kasmet skiepydamiesi nuo gripo siekiame išvengti ne pačios ligos, bet apsisaugoti nuo galimų komplikacijų ir mirties. Net jei žmogus viruso ir neišvengs, jis sirgs lengvesne forma nei tas, kuris nesiskiepijo“, – sako A.Ambrozaitis.
Gripo viruso kaita
Gripo virusui būdinga nuolatinė antigeninė kaita, kurią lemia genetinės mutacijos. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.
2013–2014 metų gripo sezonui skirtoje gripo vakcinos sudėtyje palyginti su 2012–2013 metų sezono vakcina įtraukta nauja B tipo gripo viruso padermė.
A ir B tipo virusai sukelia gripo epidemijas. Vieno sezono metu paprastai cirkuliuoja keletas gripo viruso padermių. Gana dažnai gripo sezono pradžioje epideminį sergamumą lemia A tipo gripo virusas, o vėliau „prisijungia“ B tipo gripo virusas.
2012–2013 metų gripo sezono metu Europoje vyravo gripo A (H3N2) virusai. Dalį sergamumo lėmė A (H1N1) gripo virusas, o gripo sezono antroje pusėje – B tipo gripo virusas.
A (H1N1) gripo virusas, sukėlęs 2009 metų pandemiją, ir toliau cirkuliuoja tapęs įprasta sezoninio gripo viruso paderme.
Įprastai į gripo vakcinos sudėtį įeina 3 gripo viruso tipų antigenai (2 A tipo gripo viruso ir 1 B tipo gripo viruso), taip siekiama apsaugoti nuo visų tam gripo sezonui prognozuojamų gripo viruso padermių.
2013–2014 m. gripo sezonui rekomenduojamoje gripo vakcinos sudėtyje yra:
- • A/California/7/2009(H1N1) viruso
- • A/Victoria/361/2011(H3N2) viruso
- • B/Massachusetts/2/2012 viruso fragmentai.
Net ir pasiskiepijus nuo gripo rekomenduojama nepamiršti ir kitų prevencinių priemonių, užkertančių kelią viruso plitimui: dažno rankų plovimo, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo. Sergant verčiau likti namuose ir neplatinti viruso kitiems.
