Prof. Romaldas Mačiulaitis – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) nefrologas, LSMU klinikinės farmakologijos profesorius, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų registravimo tarybos (VVKT VRT) pirmininkas, Lietuvos atstovas Europos vaistų agentūroje (angl. European Medicines Agency) registruojant ir teikiant mokslinius patarimus vaistų gamintojams
Nepasitikėjimas profesionalais
Naujoji sistema, kai pirmą kartą išrašomiems kompensuojamiems vaistams taikomas „pirmo paskyrimo principas“, yra puikus žingsnis, kurį priimti reikėjo jau seniai. Ji užtikrins palankias sąlygas pacientams nepermokėti už vaistus, nes vaistininkai, atsižvelgdami į receptą, turės skirti ekonomiškiausius vaistus.
Pigiausias variantas dažniausiai yra generiniai vaistai. Jie yra originalių medikamentų analogai, tačiau jų veiklioji medžiaga yra ta pati, skiriasi tik prekinis vaistų pavadinimas, kaina bei pagalbinės medžiagos, kurios dažniausiai ne esminės. Generiniai vaistai gaminami pasibaigus originalių vaistų farmacijos įmonės patentui arba pasibaigus rinkos išskirtinumo laikui, kuris dažniausiai galioja 20–25 metus. Svarbu suvokti, kad tiek originaliems, tiek generiniams vaistams keliami tokie pat aukšti kokybės standartai.
Dauguma pasaulio ir Europos valstybių tokią sistemą yra įsivedusios jau kelis dešimtmečius ir šį sunkų laikotarpį jau yra išgyvenusios. Jų patirtis rodo, kad įdiegiant sistemą, susijusią su generiniais vaistais, nuolat vyksta nesusipratimai, nepasitenkinimai, todėl diskusijos ir Lietuvoje didelės nuostabos nekelia.
Esame linkę viską vertinti pernelyg kritiškai, kartais net skeptiškai, į bet kokias naujoves žiūrime įtariai ir tai tam tikra prasme yra normalu. Stebime situaciją, kai pacientai kažką nugirsta iš pažįstamų ar viešosios erdvės, gyvenime yra turėję savų patirčių, todėl turi savo nuomonę, o pasitikėjimo medikais trūksta.
Nepasitikėjimas savo srities specialistais ir yra didžiausia problema, žmonės stokoja supratimo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros profesionalai vadovaujasi gerąja pasauline praktika, į kurią norime pereiti ir patys.
Kas lemia žmonių įsitikinimus?
Ar gali kuris nors vaistas veikti kitaip negu įprasta? Taip, gali, tačiau tai labai individualu. Negalima teigti, kad dūmai kyla be ugnies, kažkokia ugnis rusena, tačiau visa ši situacija skęsta migloje, yra apipinta pavienių atvejų ir mitų.
Taip yra todėl, kad iki šiol generinių vaistų sistemos klausimas buvo paliktas spręstis savaime. Dėl to visuomenėje ir atsirado nemažai klaidingų įsitikinimų, prieštaringų nuomonių apie generinius vaistus, pavyzdžiui, kad jeigu tai pigesni vaistai, tai jie būtinai bus blogesni.
Taip pat iki šiol nustembu viešojoje erdvėje perskaitęs nuomones, kad kai kurie generiniai vaistai neveikia. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus, tačiau žvelgiant objektyviai, to būti neturėtų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos stebėsenos rezultatai rodo, kad šie atvejai – pavieniai.
Trūksta medikų įsitraukimo
Iš kitos pusės, nepakankamas medikų aktyvumas – taip pat rėžia akį. Tenka išgirsti nemažai nuogąstavimų apie naujuosius pakeitimus. Pavyzdžiui, jeigu pacientas buvo vartojęs to paties bendrinio pavadinimo vaistą ir dėl jo pacientui buvo pasireiškusi nepageidaujama reakcija, gydytojas gali žymą „pirmas paskyrimas“ pašalinti. Gydytojas apie pacientui pasireiškusią įtariamą nepageidaujamą reakciją turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) ir tai nurodyti paciento medicinos dokumentuose. Kai kurie medikai yra prieš šią sistemą, nes ji reikalauja „papildomo vargo“, yra „nereikalinga biurokratija“. Taip, tai yra papildomas darbas, tačiau tai yra sistemos dalis.
Ir ši tvarka egzistuoja jau 15 m., tad nėra jokia naujiena, tačiau sistema, galima sakyti, veikė netinkamai – arba niekas nepildo, arba nepageidaujamų reakcijų „nepastebi“, arba rašo per retai. Jeigu netinkamas arba nepakankamas vaistų poveikis būtų įformintas oficialiai, tai būtų nuolat stebima ir fiksuojama, valstybė galėtų objektyviai įvertinti ir išimti tą vaistą iš prekybos.
Tikiu, kad „pirmojo pasirinkimo“ sistema bei privalomos formos pildymas padės identifikuoti visus vaistų poveikio neatitikimus ir Lietuvos vaistinėms padės „išsivalyti“.
Jeigu bijai sirgti, tai susirgsi
Kitas aspektas, dėl ko yra susiformavęs neigiamas požiūris į generinius vaistus Lietuvoje, nes čia kaip ir visame pasaulyje egzistuoja nocebo efektas.
Jį puikiai iliustruoja prieš 35 m. Kalifornijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, atskleidęs, kad kai bijai, tai ir susergi. Mokslininkai eksperimento dalyviams pasakė, kad nori ištirti elektros srovės įtaką smegenų veiklai ir įspėjo, kad jiems gali pradėti skaudėti galvą. Po bandymo dauguma savanorių patvirtino, kad jautė stiprius galvos skausmus, nors mokslininkai elektros srovės į smegenis taip ir nepaleido. Elektra nebuvo įjungta, nes norėta ištirti, ar lūkesčiai apie skausmą gali priversti sveiką žmogų pasijausti prastai.
Taip pat ir su generiniais vaistais, jeigu žmogus juos vartos su nusiteikimu, kad jie veikia silpniau arba išvis neveikia, gali pakenkti – taip ir nutiks.
Kai žmogų atakuoja visuomenėje vyraujančios prieštaringos nuomonės, kaimynų ar giminaičių patirtys, atsilaikyti sunku, svarbu išlikti kritiškam, nes smegenys yra galingas dalykas, galintis sukelti įvairias fizines reakcijas vien dėl lūkesčių ar nuostatų.
