Atėjo ilgai laukta vasara. Mama su tėčių, kaip visada mėnesiui ruošiasi mane išvežti pas senelius. Aš susidedu savo daiktus į kuprinę, tėtis pritvirtina mano dviratį ant mašinos stogo. Ir mes išvažiuojame. Sėdžiu ant galinės sėdynės ir žiūriu per langą į besikeičianti horizontą.
Privažiavome sakryžą,mašinos lekia viena paskui kitą.Tėtis, sako – šiandiena oras geras todėl visi keliai veda i Romą. Mama – taip, taip, visi ten važiuoja tik kur ten sutilps?
Bet mes pasukam į priešingą pusę. Sėdžiu ir galvoju kas ta Roma? Ir kodel, visi keliai veda į Roma? Prisimenu, kaip mano pusbrolis su draugais kažką šnekejo ir juokėsi iš kažkokio "Kambario Romoje“ reiškia ir jis jau ten buvo, tik aš vienas dar ten nebuvęs.
Seneliai, mūsų jau laukė. Pavalgėm pietus ir aš išėjau į lauką susitikti su draugais. Kartu nuėjome į miškelį, kuri yra mūsų namelis medyje. Sukaltas iš senelio lentų tarp trijų pušų. Paklausiau, gal kas ryt iš ryto noretu dviračiais važiuoti i Romą? Norinčių, deja, neatsirado.
Ryte vos išaušus pasiėmiau kuprinę, buteliuką vandens ir slapta išvažiavau.
Jei visi keliai veda į Romą tai aš tikrai nepasiklysiu. Pasukau į dešinę ir nuvažiavau... Saulė jau buvo pakilusi aukštai ir kaitino man galvą, vanduo jau buvo pasibaigęs, kankino nuovargis ir troškulys.
Staiga pajutau tarsi įvažiavau į tunelį. Tunelio gale matėsi ryški šviesa, tai Roma pagalvojau ir tarsi įgavau antrą kvėpavimą. Dviratis pats mane vežė. Aš nardžiau kartu su motoroleriais po Romos gatves tarp automobilių. Pravažiavau Koliziejų vieną iš žymiausiu Romos statinių. Kapitolijaus muziejų, Angelo pilį. Panteona, Navonos aikšte, Romos forumą, pravažiavau gatvėmis kuriomis vaikščioja, Julijus Cezaris. Visus turėtus centus ir keletą litų įmečiau į Trevi fontaną su viltim grįžti vėl į Romą. Trumpam sustoju pasigrožėti Romą iš viršaus nuo aukštųjų Ispanijos laiptų.
Matau Romos olimpinį stadioną, jame vietos „AS Roma“ žaidžia su „SSC Napoli“ futbolo sirgaliai beprotiškai palaiko savo komandas.Nes futbolas Italams svarbiausia sporto šaka,panašiai kaip mums krepšinis.
Švento Petro bazilikos aikštėje pamačiau Lietuvių, turistus girdžiu kaip gidas, sako - negerkite kapučino po vakarienės! Valgykite ledus gatvėje, tačiau nieko kito daugiau! Nepasigerkite kaip kiaules, nes Italai retai pasigeria.Išmokite keleta žodžių Itališkai, Si, No, Per favore, Grazie, Ciao, Arrivederci, Buona notte, Mi dispiace.
Matau, Vatikano kieme vaikšto, popiežius Pranciškus ,privažiuoju prie jo, kad palaimintų. Jis prideda savo ranką man ant kaktos ir jaučių, kad tolstu palieku Romą jį lieka vis toliau ir toliau, kol pagaliau visai išnyksta...
Tik girdžiu Italijos himną
Fratelli d'Italia Italijos broliai,
L'Italia s'è desta, Pakilo Italija,
Dell'elmo di Scipio Scipiono šalmu
S'è cinta la testa. Vainikavosi galvą.
Dov'è la Vittoria? Kur Pergalė?
Le porga la chioma, Ji nusilenkia prieš tave –
Ché schiava di Roma Būti Romos verge
Iddio la creò Ją Dievas sutvėrė.
Stringiamci a coorte Sudarykime kohortą
Siam pronti alla morte Pasiryžę mirti,
Siam pronti alla morte Pasiryžę mirti –
L'Italia chiamò. Italija mus pašaukė!
Aš atsimerkiu, šalia manęs mama ji glosto man kaktą ir kažką kalba su tėčių ir gydytojų.Viskas gerai tik perkaito saulėje ir kojos nusibrozdino griūdamas, pasveiks.
Galvoju, ar pasakyti tėvams, kad buvau ir mačiau Romą, bet gal verčiau patys tegul pamato, kaip atrodo „Amžinasis miestas“ ant septynių kalvų.
Juozas
Dalyvaukite konkurse ir jūs! Laimėkite kelionių agentūros „Novaturas“ įsteigtą kelionę į Italiją. Daugiau apie prizą ir konkurso sąlygas skaitykite čia.
