Sekite 15min Google
Būtent čia daugiau nei prieš 500 metų Kolumbas rado žmonių, patikėjusių jo sumanymu, kai bandymai gauti paramą kitur buvo nesėkmingi.
La Rábidos pranciškonų ir brolių Pinzónų parama galiausiai padėjo Kolumbui surengti 1492 metų ekspediciją per Atlantą.
Prieglobstis Kolumbui
Prieš atvykdamas į Huelvą Kolumbas ne vienus metus mėgino įtikinti Europos valdovus paremti jo planą pasiekti Aziją plaukiant į vakarus. Paramos jis ieškojo Portugalijoje ir kitur Europoje, tačiau jo sumanymas nebuvo sutiktas taip, kaip tikėjosi.
La Rábidos vienuolyne keliautojas rado ne tik prieglobstį, bet ir sąjungininkų. Ypač svarbus tapo pranciškonas Juanas Pérezas, anksčiau buvęs Kastilijos karalienės Izabelės I nuodėmklausiu. Išklausęs Kolumbo planą, jis padėjo tarpininkauti karališkajame dvare.
Galiausiai Kolumbui pavyko užsitikrinti monarchų paramą ekspedicijai, pakeitusiai pasaulio istoriją.
Vienuolyno koplyčioje iki šiol saugoma Santa María de La Rábida, dar vadinamos Stebuklų Dievo Motina, skulptūra. Pasak tradicijos, prieš išplaukdamas į nežinomybę prie jos meldėsi ir pats Kolumbas.
Be brolių Pinzónų kelionė galėjo neprasidėti
Tačiau karališkojo dvaro paramos nepakako. Kolumbui reikėjo surinkti įgulą, pasiryžusią leistis į kelionę, kurios baigties niekas negalėjo numatyti.
Čia lemiamą vaidmenį suvaidino įtakinga Palos de la Fronteros jūrininkų Pinzónų šeima.
Patyręs jūrininkas Martínas Alonso Pinzónas pasitelkė savo autoritetą ir padėjo suburti didelę dalį įgulos.
Jis pats vadovavo karavelei „La Pinta“, jo brolis Vicente Yáñezas Pinzónas – „La Niña“, o trečiasis brolis Francisco Martínas Pinzónas tapo „La Pinta“ kapitono pavaduotoju. Kolumbas vadovavo didžiausiam ekspedicijos laivui „Santa María“.
1492 metų rugpjūčio 3 dieną trys laivai išplaukė iš Palos uosto. Šiandien jų kopijas galima apžiūrėti netoli La Rábidos esančiame Muelle de las Carabelas muziejuje.
Istorija, turinti ir tamsiąją pusę
Kolumbo ekspedicija pradėjo milžinišką Europos ir Amerikos kultūrinį, ekonominį bei biologinį apsikeitimą, iš esmės pakeitusį abu žemynus.
Tačiau šis istorinis procesas turėjo ir tamsiąją pusę. Europiečių kolonizaciją lydėjo smurtas, išnaudojimas ir vietinių Amerikos tautų pavergimas. Todėl šiandien Kolumbo kelionės palikimas vertinamas gerokai sudėtingiau nei anksčiau.
La Rábidos vienuolynas tapo savotišku šio prieštaringo istorinio lūžio simboliu – vieta, kurioje buvo žengti vieni pirmųjų žingsnių ekspedicijos, pakeitusios pasaulį, link.
La Rábidos vienuolynas tapo savotišku šio prieštaringo istorinio lūžio simboliu.
Šiandien vienuolyne saugomi dokumentai, laivų modeliai ir kiti eksponatai, pasakojantys apie XV amžiaus vienuolių gyvenimą bei Kolumbo ekspedicijos rengimą.
Lankytojai gali vaikščioti tomis pačiomis erdvėmis, kuriose daugiau nei prieš penkis šimtmečius buvo svarstomas tuomet beveik neįtikėtinas sumanymas – leistis per Atlantą į vakarus.
