Brazilijoje gimęs fotografas žinomas dėl dramatiškų darbų, kuriuos per daugiau nei pusę šimtmečio užfiksavo dirbdamas įvairiose pasaulio šalyse.
Tarp labiausiai sukrečiančių jo ciklų – 1984 m. badas Sahelio regione Afrikoje, 1991 m. degantys naftos laukai Persijos įlankos karo metu ir 1994 metų genocidas Ruandoje.
Pasaulyje jis taip pat žinomas ir dėl 1986-1989 m. darytomis fotografijomis iš aukso kasyklos Brazilijoje.
„Jo objektyvas atskleidė pasaulį ir jo prieštaravimus, o jo gyvenimas – permainų galią“, – sakoma aplinkosaugos organizacijos „Instituto Terra“, kurią jis įkūrė kartu su žmona Lélia Wanick Salgado pranešime.
1973 m. S.Salgado atsisakė ekonomisto karjeros ir ėmėsi fotožurnalistikos. Iš pradžių bendradarbiavo su fotoagentūra „Sygma“ ir Paryžiuje įsikūrusia „Gamma“, bet 1979 m. prisijungė prie tarptautinės fotografų agentūros „Magnum Photos“.
Galiausiai 1994 m. kartu su žmona Paryžiuje jie įkūrė savo agentūrą „Amazonas Images“, kuri ir rūpinosi jo darbais bei sklaida.
Fotografas dirbo su ilgalaikiais dokumentiniais projektais, o reikšmingiausi jų buvo išleisti atskiromis knygomis. Tarp svarbiausių ciklų: „Kitokia Amerika“ („The Other Americas“), „Sachelis“ („Sahel“), „Darbininkai“ („Workers“), „Migracija“ („Migrations“) „Atsiradimas“ („Genesis“).
Paskutiniame savo projekte „Amazonija“ fotografas stengėsi atkreipti dėmesį į atogrąžų miškų grožį ir jų trapumą, ne vienus metus keliavo po atokius regionus ir fotografavo Amazonės gyventojus bei gamtą.
Nuo 1990-ųjų kartu su žmona jie dirbo siekdami atkurti dalį Atlanto miško Brazilijoje. Per du dešimtmečius jiems pavyko 170 hektarų plotą paversti gamtos rezervatu ir įkurti organizaciją „Instituto Terra“, kuri ir šiandien rūpinasi miškų atkūrimu, jų išsaugojimu bei švietėjiška veikla.
2014 metais ekranus pasiekė režisieriaus Vimo Venderso bei fotografo sūnaus Juliano Ribeiro Salgado dokumentinis filmas „Žemės druska“, kuriame pasakojama apie S.Salgado gyvenimą bei įspūdingus jo darbus.
