L.Digrys gimė 1934 m. rugsėjo mėn. 8 d. Kaune. Studijavo Vilniuje, Maskvoje ir Prahoje.
L.Digrio iniciatyva 1962 m. buvo atkurta vargonininkų specialybė Lietuvos konservatorijoje.
Nuo 1968 m. jo rūpesčiu pradėti rengti Vilniaus tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai, tuo laiku – pirmieji Sovietų Sąjungoje.
L.Digrio pastangų dėka 1969 m. suskambo nauji vargonai Vilniaus arkikatedroje, taip pat Filharmonijoje (1963), Mažojoje Baroko salėje (1976), Lietuvos muzikos akademijoje (1964), Klaipėdos universiteto salėje (1975), Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje (2003).
Kaip skelbiama svetainėje Vargonai.lt, 1991 m. prof. L.Digrio iniciatyva įsikūrė Religinės muzikos centras, kuris kasmet surengia per 60 sakralinės muzikos koncertų Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.
Vargonininkas taip pat inspiravo bei pirmasis atliko daugelio lietuvių ir užsienio kompozitorių – E.Balsio, J.Juzeliūno, B.Kutavičiaus, A.Martinaičio, T.Makačino, V.Bartulio, A.Nemtino, G.Bovet – kūrinius vargonams.
Jis surengė apie 2,5 tūkstančio koncertų 30-yje pasaulio šalių. O jo diskografijoje – daugiau nei dvi dešimtys plokštelių.
1976 m. Lietuvos Televizijoje buvo sukurta dokumentinė apybraiža apie Leopoldą Digrį „Vargonų maestro“ (režisierė J.Janulevičiūtė).
2003 m. už nuopelnus Vilniaus miestui L.Digriui buvo įteikta Šv. Kristoforo statulėlė, 2005 m. jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
2008 m. prof. L.Digriui buvo paskirta LR vyriausybės kultūros ir meno premija, 2015 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Užuojautą dėl vargonininko mirties sekmadienį pareiškė šalies vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda bei premjeras Gintautas Paluckas.
„Maestro L.Digrys per tūkstančius savo koncertų dėkingiems klausytojams atskleidė įvairiausių laikotarpių vargonų muzikos grožį ir didybę. Būtent jo pastangomis Lietuvoje buvo atkurtas vargonininko specialybės rengimas, pats Maestro buvo ir atsidavęs pedagogas, išugdęs daug tarptautinio lygio atlikėjų“ – Prezidentūros pranešime sakė G.Nausėda.
„Leopoldas Digrys paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje – kūrė mūsų šalies vargonavimo mokyklą, pats sugrojo tūkstančius solinių koncertų, inspiravo daugelį Lietuvos ir užsienio kompozitorių. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus, kuriems teko laimė pažinoti šią kūrybingą asmenybę“, – Vyriausybės išplatintoje užuojautoje teigė G.Paluckas.
