Namų kino platformoje „Žmonės cinema“ rodomos filmų programos „Trumpas kinas. Subtilūs reikalai“ vieno iš filmų „Išnešimas“ (2025) kūrėjas pasakoja, kaip lengvai susigraudina laidotuvėse, kaip pavyko į savo filmą prisikviesti aktorių žvaigždyną ir kodėl neramina komedijos žanro likimas kine.
Filmo atspirtis – laidotuvių prisiminimas
M.Pocevičiaus režisuotas filmas pasakoja apie dukrą (akt. Rimantė Valiukaitė), pandemijos laikotarpiu besistengiančią surengti mamai kuo tradiciškesnes laidotuves, kad nepasklistų nemalonios apkalbos, tačiau šermenys vis tiek virsta chaosu. Paklaustas, kas patraukė analizuoti lietuviškų laidotuvių temą, kūrėjas dalinasi prisiminimais iš vaikystės: „Labai ryškus momentas mano senelio laidotuvės kai dar buvau vos dešimties. Jo noras buvo būti pašarvotam namuose ir, kad gedėti ateitų kuo daugiau žmonių. Tad per tris dienas apsilankė gal trys šimtai!
Kaip vaikui įstrigo tokios detalės kaip kambaryje paguldytas senelio kūnas, raudanti močiutė, tarsi specialiai graudinanti kitus. Man niekada nebuvo lengva išbūti laidotuvėse, galiu nesunkiai apsiverkti jei kiti aplink ašaroja, tačiau graudžioje gedėjimo ritualo situacijoje tuo pačiu metu regiu daug komiškumo. Viskas taip sakrališka, rimta, bet, matyt, žmogui per sunku išbūti tokiuose tragiškuose momentuose ir juokas palengvina procesą“. „Išnešimo“ režisierius pasakoja, kad filmo esmė ne patys šermenys, o tai, kaip šiose aplinkybėse žmonėms sekasi priimti elgesio taisykles, turint omenyje, kad veiksmas vyksta pandemijos laikotarpiu.
Paklaustas kaip į trumpo metro filmą pavyko prisikviesti dešimtį žinomų aktorių tokių kaip Rimantė Valiukaitė, Vitalija Mockevičiūtė ir Giedrius Savickas, Pocevičius džiaugiasi, kad visi jie išpildė jo idėjas viršijant lūkesčius. „Profesionalūs aktoriai yra linkę padėti kino studentams, tik buvo iššūkis prisiderinti prie jų užimtumo. Vitaliją ir Rimantę iškart norėjau kviesti filmuotis, nes jos vizualiai primena žmones, pagal kuriuos kurti šie personažai ir jos lengvai sutiko. Įgavęs drąsos parašiau Giedriui Savickiui ir jis irgi prisijungė prie komandos. Buvo baimės, kaip su garsenybėmis reiks darbuotis, tačiau procesas vyko sklandžiau nei įsivaizdavau ir visiems patiko galutinis rezultatas“.
Subalansuotos komedijos siekis
Šoblės studentiškų filmų festivalyje filmas buvo išrinktas žiūroviškiausiu. Jo kūrėjas tikina, kad publika atpažino, kas sukelia juoką ir šiltas emocijas, tai siedamas su savo gebėjimu išbalansuoti tarp autorinio ir žanrinio kino. „Rašydamas scenarijų stengiausi specialiai nekurti juokingų dialogų, o labiau akcentuoti pačias aplinkybes, atmosferos absurdiškumą“. Paklaustas, ar nesudėtinga neperžengti ribos tarp meno ir komercijos, Pocevičius pripažįsta, kad ji trapi, tad reikėjo ieškoti naujų komiškumo atskleidimo formų per veiksmą ir vizualumą, įvardindamas savo įkvėpėjus: suomių režisierių Akį Kaurismakį bei švedą Rubeną Östlundą.
„Kuriant komercinę komediją masėms tikslas yra uždirbti, tad ten vyrauja kitokio pobūdžio humoro jausmas. Kita vertus, pastebiu, kad europietiškos komedijos kartais per visą filmą turi tik vieną šmaikščią sceną, kas labai liūdina. Mano tikslas yra atrasti ribą, kad gilios temos atsiskleistų per absurdo humoro prizmę. Tai ir norėčiau vystyti, net suprasdamas, kad šioje Žemėje nėra daug vietos autorinei komedijai. Man rūpi žmonių santykiai, kompleksai, o ironija, sarkazmas ir absurdas tai būdai tai atskleisti“.
Trumpo kino atradimai
„Džiaugiuosi savo kelione ir ten, kur dabar esu“, – dalinasi M.Pocevičius. „Pasirinkau atvirkštinį kelią nestudijavęs režisūros savarankiškai kurti pilno metro filmus, dar nežinodamas daug dalykų. Dabar, baigus mokslus, man viskas daug aiškiau apie tai kaip kuriamas filmas.“
Režisierius atvirauja, kad nors savo karjeros pradžioje buvo prieš trumpo metro filmus, būtent jie išmokė scenarijaus rašymo vingrybių, siekio orientuotis į kokybę, atskleidė kaip labai ekonomiškai ir efektyviai galima sukurti filmą, su kuriuo atsiveria festivalių durys ir plačios bendradarbiavimo galimybės. „Man atrodo, dažnai publika nepelnytai „nurašo“ trumpus filmus, nes juose nėra klasikiniam kinui įprastos struktūros, o tema nors įtraukia, bet dažnai neišplėtota laike, palieka žiūrovą pamąstyti ir akcentus susidėlioti galvoje pačiam“.
Filmą „Išnešimas“ galite išvysti trumpametražių filmų programoje „Subtilūs reikalai“. Programa prieinama „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje.
