Šį vakarą žiūrovai išvys opozicinį požiūrį remiančio Baltarusijos režisieriaus Jurijaus Chaščevatskio šių dienų dokumentinę juostą „Aikštė“ (2007).
Tai bene garsiausiai Europoje nuskambėjęs režisieriaus kūrinys. Jis nepalieka abejingų. Tiek remiantys, tiek peikiantys politinį rėžimą Baltarusijoje turės galimybę iš arčiau pažvelgti ir savaip įvertinti pastarųjų metų aktualijas kaimyninėje šalyje.
„Aikštė“ pasakoja apie 2006 metų kovo 19-21d. įvykius Baltarusijos sostinėje, Minske. Tomis dienomis, paskelbus prezidento rinkimų rezultatus, į gatves plūstelėjo minios. Vieningi ir pilietiški jaunuoliai pamėlusiomis nuo šalčio lūpomis, atsisakė tikėti valstybės melu. Teisėsaugos pareigūnai smurtavo čia pat, gatvėse, prikimšdami savo automobilius „anti-lukašenkininkais“.
Šios gyvenimiškos scenos įtaigios ir puikiai atskleidžia režisieriaus siekį parodyti Europai kitokią „teisybę“ – nei tą, kurią skelbia Baltarusijos žiniasklaida ar fiksuoja oficialūs rinkimų protokolai. Parodoma ir kita „teisybės“ pusė. Į žiūrovą prabyla gūdžiausiuose Baltarusijos kaimuose gyvenančios močiutės. Jos skardžiais balsais aiškina, kokios ekonominės tendencijos Baltarusijoje ir „ten Europoje“. Labai politiškos ir tvirtą it tautos lyderio kumštis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais turinčios senutės net neįtaria, jog jų „teisybė“ prasilenkia su realybe.
Talentingo režisieriaus žaismas faktais ir gyvenimiškomis situacijomis neleis atsitraukti nuo ekrano, o balsas už kadro kartais pralinksmins ir mintyse pagalvosite – „graudu taip, kad net juokinga“.
