Filme – kadrai iš įstabaus grožio Kuršių nerijos, vadinamos „Baltijos perlu“, žvejybos patirtys, pasivaikščiojimai su Kuršių nerijos nacionalinio parko prižiūrėtojais ir ornitologais, kurie rūpinasi sužeistais paukščiais.
Dokumentiniame filme akcentuojama, kad žvejyba – nacionalinio lietuvių identiteto dalis. Vienas iš kalbinamų žvejų – Alvidas Kazlauskas – sako Kuršių nerijoje gyvenantis nuo 1951-ųjų metų.
„Tėvai mane vesdavosi į žvejybą nuo vaikystės. Anksti išmokau šio amato, pradėjau dirbti nuo 17-os, o dabar jau esu 76-erių“, – teigia jis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai filme pasakoja apie intensyvų vasaros periodą, kai turistų skaičius išauga ir jie yra priversti nuolat drausminti besilankančius kopose. Viena iš didžiausių problemų – nuorūkos.
„Žmonėms atrodo, kad nuorūkos greitai suyra, tačiau taip nėra. Gamtoje jų neturėtų būti. Mes, darbuotojai, šias šiukšles ir renkame“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojas.
Skaudi Kuršių nerijos istorija
Dokumentinio filmo autoriai primena ir skaudžią Kuršių nerijos istoriją – užpustytus kaimus. Kaimų pustymas baigėsi tik XIX a. antroje pusėje. Tuomečiai Kuršių nerijos gyventojai nusprendė kopas apsodinti medžiais tam, kad išvengtų šių stichinių nelaimių.
Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, pirmieji užpustymai datuojami XVI a. pabaigoje, tačiau didžioji tragedija nerijos kaimų gyventojams vyko nuo XVII a. vidurio iki XIX a. vidurio: beveik visų kaimų gyventojai, gelbėdamiesi nuo smėlio, turėjo ieškoti naujų vietų savo gyvenimui. Visas kaimas su visais namais, gyvuliais ir kitu turtu persikeldavo po kelis kilometrus marių įlankos link. Kai kuriems kaimams keltis teko net keletą kartų, bet išliko ne visi.
Kuršių nerijos kaimų ir slėnių laukė lėtai šliaužiančių smėlynų nešama pražūtis. Kartais kaimas merdėdavo dešimtmečiais: po kiekvienos stipresnės audros žmonės atkasinėdavo savo ūkius ir naujai statydavo tvoras smėliui pristabdyti.
Kuršių nerijos žemėlapyje daugiau nebėra nei vieno iš keturių Naglių, nei dviejų Lotmiškių, Karvaičių, nebėra ir Gausutės, Prėdinės, Kuncų ir Naumiesčio kaimų.
Tiesa, dabar didesnį pavojų Kuršių nerijos gamtovaizdžiui kelia ne smėlio audros, o į kopas besiplečiantys miškai.
„ARTE“ televizijos sukurtą dokumentinį filmą apie Baltijos šalis galite nemokamai pasižiūrėti čia.
