Žiūrėti filmus čia.
– Arnai, turi du kiaušinius. Kalbu apie „Sidabrinės gervės kiaušinius“ už geriausius studento darbus. Jų statulėlės vis kažkam kažką primena. Kur juos laikai?
– Labai geras klausimas, kiaušinių tema yra neišsemiamas humoro šaltinis. Laikau ant lentynos, prie knygų. Jie stovi už manęs ir kartais, kai rašau naują scenarijų, man į ausį pašnibžda paskatinimo žodžius. (juokiasi)
– Kurį savo filmą esi matęs daugiausia kartų?
– Daugiausia kartų mačiau „Blausas“ dėl to, kad tai buvo pirmas filmas, su kuriuo išėjau į pasaulį ir parodžiau žmonėms, tad jo seansų buvo daugiausia. Bet ir tuo pačiu tai yra filmas, kurį mėgstu rodyti edukacijoje jaunimui, nes tuo metu kaip tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktyviai mokiausi, kaip konstruoti trumpo metro dramaturgiją ir labai specifiškai tą įdėjau į filmą. Ir šiaip man patinka – atrodo, atliepia jaunatviškas temas, bet ir visai geras mokymosi resursas.
– Kurį kitų kūrėjų filmą esi matęs daugiausia kartų?
– Tikriausiai, kad „Hario Poterio“ pirmą dalį, nes reikia žiūrėti kiekvienais metais, nieko nepadarysi su tuo. Ir visus filmus reikia žiūrėti kiekvienais metais, bet ne visada pavyksta iki paskutinių dalių nusigauti. Jei reikėtų išvesti statistiką, tai būtų pirmoji dalis.
– Kūryboje dažnai narplioji vyrų santykių, šeimos dinamikos temas. Kuo tau tai svarbu?
– Man atrodo, kurdamas filmus bandau sau atsakyti į klausimus, kurie kyla gyvenime, kai truputį pats nežinau, ką reiškia šie dalykai. Ką reiškia būti vyrišku vyru, kas yra vyriškumas, kas ta šeima. Gal bandau sužinoti, kurio spektro kurioje dalyje pats randuosi.
– Beveik baigei režisūros magistro studijas, patekai į daugelio kūrėjų išsvajotą festivalį, dėstytojauji – kaip manai, kas laukia toliau?
– Labiausiai tikiuosi, kad toliau laukia kūryba – noriu sukurti dar tikrai bent vieną trumpametražį filmą, bet jau nebe studijų. Labai tikiuosi, kad ateityje bus galimybė kurti ir ilgametražius filmus.
