J.Čerškutės monografijos „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ sutiktuvės įvyko Šiuolaikinio meno centro skaitykloje. Pristatyme dalyvavo knygos autorė J.Čerškutė, literatūrologas prof. dr. P.V.Subačius, žurnalistė, buvusi Lietuvos kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūtė, pokalbį moderavo filosofijos mokytojas ir publicistas Donatas Puslys.
Knygą galima apibūdinti kaip XX a. pabaigos lietuvių rašytojų R.Gavelio prozos sistemos literatūrologinį tyrimą. Joje siekiama atsakyti į klausimus, kaip jis kūrė savo literatūrinę sistemą, kokia buvo jo kūrybinė vaizduotė, kokiais principais grindė savo kūrybos formulė ir ar tikrai visais kūriniais rašė vieną ir tą pačią knygą.
Tiesa, monografijos autorė pristatymo metu prisipažino, kad stengėsi žvelgti į rašytojo darbus, o ne asmenybę.
„Autoriaus mirtis – skaitytojo gimimas“, – referuodama į garsųjį prancūzų literatūrologo Roland'o Barthes'o tekstą „Autoriaus mirtis“ teigė J.Čerškutė.
Sunkiausias buvo pats rašymo procesas
Kalbėdama apie laiką, kai pradėjo domėtis R.Gavelio kūryba, monografijos autorė J.Čerškutė teigė atradusi savo tyrimo objektą, kuris ją sudomino.
„Mane patraukė knygos „Vilniaus pokerio“ struktūra, o domėjimasis prasidėjo nuo struktūros valdymo, kuris labai svarbus kalbant apie lūžį iš sovietinės literatūros. Susidūriau su daugybe mitų – tarsi R.Gavelis būtų buvęs vargšas, apie kurį niekas nerašo, jo netyrinėja, niekas apie jį nekalba, o aš, pradėjusi rinkti recenzijas, supratau, kad kritika tikrai apie jį kalbėjo. Taip pradėjau tyrinėti ir užsikabinau. Nežinau, ar būčiau pasirašiusi šiam planui, jeigu būčiau žinojusi, kad tiek metų jis bus mano gyvenime“, – juokavo knygos autorė.
Pasak J.Čerškutės, didžiausias sunkumas rašant monografiją buvo pats rašymo procesas. „Sunkiausia buvo sugrįžti prie didelio teksto rašymo, nes pastaruosius dešimt metų buvau pasinėrusi į literatūros kritiką. Literatūros kritika – trumpos distancijos bėgimas, tad turėjau susikurti rašymo rutiną ir nuosekliai jos laikytis. R.Gavelis turėjo savo sistemą, o aš – savo“, – knygos sutiktuvėse kūrybinio proceso užkulisiais dalijosi autorė.
Knyga atspindi tris Gavelio kūrybos etapus
Viena iš knygos sutiktuvėse gvildentų temų buvo nišos, kurias šia knyga užpildo J.Čerškutė. Anot literatūrologo P.Subačiaus, vien knygos pavadinimas, kuriame panaudotas šauktukas, jau yra niša: „Tai yra bandymas, sėkminga pastanga konfrontuoti su mūsų akademiniais įpročiais. J.Čerškutė yra antras žmogus po profesoriaus Edvardo Gudavičiaus, kuri savo knygos antrašte konfrontuoja su šiais papročiais. Šauktuko monografijos pavadinime negali būti – jeigu nevalgote šauktuko, nevalgykite ir visko, kas yra knygos viduje“.
Pasak jo, knyga, nors ir mokslinė, yra parašyta visuomenei suprantama kalba: „Tyrimas pademonstruotas įvairiomis perspektyvomis, bet nėra pastangų, kad ji būtų jums nesuprantama. Jūratė labai drąsiai neria į šią nišą, rašo knygą apie labai svarbų asmenį ir rašo taip, kad žmonės suprastų. Nelieka daugybę metų buvusios perskyros, kad vienos knygos yra skirtos mokslininkams apie literatūrą, o kitos – žmonėms“.
Kalbėdama apie tris knygos dalis, reiškiančias R.Gavelio kūrybos etapus, autorė išskyrė, kad įdomiausias jai buvo pats pirmasis.
„Tai yra pati pradžia, laikas, kai matosi pastangos išmokti rašyti. Man buvo įdomu, kaip jis apibrėžia savo kūrybos formulę, kaip kaunasi su realizmu, nes po pirmosios knygos „Neprasidėjusi šventė“ jis gavo pirmąsias labai kritiškas Juozo Apučio ir Romualdo Granausko recenzijas, kuriose teigta, kad personažai neturi istorijos jausmo, nėra tikrovės“, – kalbėjo monografijos autorė.
Jos teigimu, pirmasis R.Gavelio kūrybos etapas išsiskiria kitokiu santykiu su tikrove ir realybės konstravimu: „Man tas etapas įdomiausias, nes konstruojasi jo pasaulis, o jo knygos, tokios kaip „Įsibrovėliai“ ir „Nubaustieji“ atrodo svarbios. Pavyzdžiui, „Įsibrovėliuose“ jis išbandė pasakojimo technikas, o knygoje „Nubaustieji“ išbandė istorinės tematikos tekstų rašymą. Vėliau jis šiuos dalykus išsprogdino „Vilniaus pokeryje“.
Monografijos autorė teigė buvusi visąlaik įsitikinusi, kad knyga apie R.Gavelį išvys dienos šviesą. „Ir tikrai žinojau, kad knygoje turės būti R.Gavelio archyvo vaizdai, nes jie yra savaime iškalbūs. Atkreipkite dėmesį, kaip tvarkingai, nuosekliai jis rašė ir kiek daug jo rašysena pasako apie jo charakterį“, – detalizavo J.Čerškutė.
R.Gavelis troško pasaulinio įvertinimo
R.Gavelis siekė ne tik lietuvių kritikų įvertinimo, bet ir pasaulinės sklaidos, kuri prasidėjo jam mirus.
„Jis jautėsi neįvertintas, tačiau manau, kad dabar su „Vilniaus pokeriu“ jis būtų ypatingai populiarus Europoje ir, manau, nauja banga dar tik ateis į Lietuvą. Dėl karų, vykstančių aplink mus, „Vilniaus pokeris“ vėl tampa labai aktualus“, – knygos pristatyme kalbėjo G.Michnevičiūtė.
Jai antrino ir P.Subačius pristatyme teigęs, kad daugelis to meto rašytojų jautėsi neįvertinti: „Ar daugelis rašytojų buvo patenkinti tuo, kiek apie juos rašo? Gavelis būtų ne vienintelis antras, bet tikrai patektų į tą kategoriją, kaip Balio Sruogos „Dievų miškas“. Jeigu jis būtų buvęs publikuotas bet kuria Europos kalba, mes tikrai būtumėm turėję labai pasaulyje žinomą rašytoją. Lygiai taip pat, kaip R.Gavelis, jeigu jam būtų tada pavykę“.
