Iki spalio 20 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas.
Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Nugalėtojai bus paskelbti spalio 25 dieną festivalyje „Open books“.
Štai kokios knygos pretenduoja į apdovanojimą verstinės poezijos kategorijoje.
Mahmoud Darwish „Tapatybės kortelė: rinktiniai eilėraščiai“
Leidykla: „Hubris“
Vertė: Saudada Mockevičiūtė, Ina Kiseliova-El Marassy
„Tapatybės kortelė: rinktiniai eilėraščiai“ – pirmoji į lietuvių kalbą išversta Mahmoudo Darwisho, vieno reikšmingiausių ir novatoriškiausių mūsų laikų arabų poetų, knyga. Jo kūrybinį kelią žymi daugiau kaip keturiasdešimt poezijos ir prozos knygų, milijoniniai tiražai arabų kraštuose, vertimai į daugiau kaip trisdešimt kalbų ir daugybė tarptautinių literatūros apdovanojimų. M.Darwishas dažnai vadinamas Palestinos tautos balsu – poetu, kurio žodžių magija atkūrė prarastą tėvynę ir tapo visos tautos rezistencijos simboliu.
Ankstyvieji jo eilėraščiai – tai tremties, prarastos gimtinės, priespaudos metraštis, lydimas kovingos intonacijos, kurio žodžiai skamba garsiau už okupanto bombas. Vėlesnėje kūryboje poetas išsiveržia iš primestų rėmų: jis atsigręžia į universalias žmogaus patirtis – meilę, laisvę, mirtį, atmintį. Jo eilėraščiai ima priminti senąsias arabų kasidas, kur poezija ir proza skamba greta, papildydamos viena kitą.
Šioje rinktinėje pristatomi žymiausi Darwisho eilėraščiai, aprėpiantys visą jo kūrybos kelią – nuo ankstyvųjų iki po mirties publikuotų tekstų. Jie atspindi poeto virsmą iš rezistencijos balsu tapusio metraštininko į universalų laisvės poetą.
Marija Dejanovič „Duonos ir arklio etika“
Leidykla: „Slinktys“
Vertė: Kristina Tamulevičiūtė
Į lietuvių kalbą išversta antroji autorės poezijos knyga „Duonos ir arklio etika“, kurios pasaulis formuojasi tarp mito, sapno ir šiurpaus kasdienybės tikroviškumo. Eilėraščiuose pasitelkiami magiškosios realybės elementai, simboliai ir ritualai, iš kurių poetė audžia moteriškos patirties, kūno, kalbos bei gamtos santykio vizijas. Knygos erdvė apgyvendinta ragana, arkliais, vaikais ir augalais – šie įvaizdžiai nuolat transformuojasi, jungdami gyvąją ir negyvąją materiją, kasdienybės fragmentus ir kolektyvinės pasąmonės archetipus.
„Duonos ir arklio etika“ pasižymi metaforiškumu, cikliška struktūra ir sakmių ritmu, o poetės kalba, kupina pasikartojimų ir variacijų, primena užkalbėjimą. Tai poezija, kurioje intymumas persipina su sakralumu, o trapus žmogaus gyvenimo laikinumas – su kosminiu laiko tėkmės pojūčiu.
Jack Gilbert „Didžiosios ugnys“
Leidykla: „Baziliskas“
Vertė: Marius Burokas, Dominykas Norkūnas
„Didžiosios ugnys. 1982–1992 eilėraščiai“ – pirmą kartą lietuviškai pristatoma vieno ryškiausių XX a. pabaigos amerikiečių poetų Jacko Gilberto kūryba. Ši rinktinė atveria dešimtmetį, kuriame poetas sugebėjo įkūnyti paradoksalią kasdienybės ir amžinybės dermę: meilės euforiją ir netekties skausmą, paprasto buvimo grožį ir neperprantamą būties trapumą.
J.Gilberto eilėraščiai atrodo paprasti, net santūrūs, tačiau jų intonacija primena išgrynintą meditaciją, kurioje kiekvienas žodis sveria daugiau nei sakinys. Poetas geba žvelgti į gyvenimą be iliuzijų, bet ir be rezignacijos – jo tekstuose atpažįstame nuoširdų atvirumą, tikėjimą meile, būtinybę išlikti žmogumi chaotiškame pasaulyje. „Didžiosiose ugnyse“ kasdieniai įvykiai – pokalbis, prisilietimas, buities detalė – tampa metafizinių klausimų užuomazgomis, jungiančiomis žmogaus trapumą ir amžinybės ilgesį.
Hailji „Mėlynos laikrodžių meditacijos + Kregždės mano stalčiuje“
Leidykla: Poetinis Druskininkų ruduo
Vertė: Rūta Burbaitė, Elena Karnauskaitė, Dominykas Norkūnas, Kornelijus Platelis, Alvydas Šlepikas, Tadas Zaronskis
Knygą sudaro du rinkiniai, liudijantys ne tik autoriaus kūrybos virsmus, bet ir skirtingų kultūrų sankirtas. „Mėlynos laikrodžių meditacijos“ – pirmasis Hailji poezijos rinkinys, parašytas anglų kalba Ajovos universiteto Rašytojų seminaro metu, išleistas JAV 1994 m. Vėliau šie tekstai buvo išversti į korėjiečių kalbą. „Kregždės mano stalčiuje“ parašytos jau prancūziškai – tai subtilūs, fragmentiški eilėraščiai, pratęsiantys autoriaus ieškojimus tarp kalbos, tylos ir vaizduotės.
Poezijoje kasdienybės detalės, gamtos vaizdiniai, laiko pojūtis įgyja meditacinį intensyvumą. Minimalistinė poetika atskleidžia egzistencines įtampas, o tarp eilučių tvyranti tyla tampa ne mažiau svarbi už žodžius. Tai poezija, kurioje susilieja Rytų filosofijos intuityvumas ir Vakarų modernizmo eksperimentai.
Knyga iliustruota autoriaus tapybos darbais. Kontrastingo kolorito paveiksluose siurrealizmo estetika susilieja su dailininko perteiktais vidiniais žmogaus išgyvenimais, drobėse ryškus laikrodžio leitmotyvas – jis tampa ne tik kasdienybės atributu, bet ir universaliu būties simboliu, užkoduota metafora. Tokiu būdu tapyba ir poezija susijungia į vieną visumą: paveikslų vaizdiniai pratęsia eilėraščius, o tekstai atliepia drobių siužetus, kuriuose dažnai iškyla Vilnius.
Maksym Kryvcov „Eilėraščiai iš šaudymo angos“
Leidykla: „Baziliskas“
Vertė: Marius Burokas, Antanas A.Jonynas, Benediktas Januševičius
„Eilėraščiai iš šaudymo angos“ – pirmoji ir kartu paskutinė ukrainiečių poeto, kario ir savanorio Maksymo Kryvcovo (1990–2024) knyga, tapusi Ukrainos pasipriešinimo simboliu. Ji parašyta fronte – apkasų „nulio zonoje“, tarp apšaudymų, karo miglos ir nemigos. Tai kiaurai veriantys tekstai, liudijantys karo tikrovę ir kartu suteikiantys balsą tiems, kurių nebėra. M.Kryvcovo poezija – verlibro forma užrašytas karo dienoraštis, kuriame asmeninė patirtis persipina su kolektyviniu skausmu, netektimi, drąsa ir neišvengiamu pareigos jausmu.
Lietuviškam leidimui panaudotas originalus knygos maketas su autoriaus fotografijomis iš fronto. Jame taip pat publikuojamas Julijos Stachivskos tekstas in memoriam (vertė Jurgita Jasponytė). Visos už pardavimus surinktos lėšos skiriamos Lietuvos rašytojų sąjungos fondui, remiančiam Ukrainos gynėjus.
Sergej Timofejev „Stereo | Replika“
Leidykla: „Baziliskas“
Vertė: Marius Burokas, Gediminas Pulokas
„Stereo | Replika“ – vieno įdomiausių šiuolaikinių Latvijos rusakalbių poetų eilėraščių rinktinė, atskleidžianti jo kūrybos daugialypumą. S.Timofejevo tekstai balansuoja tarp poezijos ir muzikos, tarp kasdienybės fragmentų ir kultūros ženklų. „Stereo“ – tai žodžio ritmika, urbanistinis garsovaizdis, tekstai, primenantys DJ seto kompozicijas, kuriose vienu metu skamba skirtingi balsai ir reikšmės. „Replika“ – atsikartojimas, atgarsis, savotiškas antras balsas, pratęsiantis dialogą tarp poezijos ir pasaulio.
S.Timofejevo poezija jungia ironiją ir melancholiją, intymumą ir globalios kultūros kontekstus. Eilėraščiai tarytum reflektuoja šiuolaikinę miesto būseną – gyvenimą tarp triukšmo ir tylos, tarp popkultūros ir istorijos, tarp vienatvės ir kolektyvinės patirties. Tai poezija, kuri atsisako rėmų ir atveria galimybę skaityti tekstą kaip performansą, muzikos įrašą ar vizualinę instaliaciją.
Savo eilėraščius leidžia dvikalbėmis knygomis, su vertimu į latvių kalbą.
Matsas Traatas Haralos gyvenimai“
Leidykla: „Hieronymous“
Vertė: Danutė Sirijos Giraitė
Šį kūrinį sudaro penki šimtai trylika trumpų pasakojimų – įsivaizduojamo kaimo mirusiųjų autoepitafijos. Paprastų žmonių likimai ir nedideli gyvenimai, sugulę į epitafijas, drauge atskleidžia platų paveikslą – Estijos kaimo raidą istorijos lūžių metais, tautos patirtis ir net visos XX a. Europos lemtį.
Pasak kritikų, Haralos gyvenimų žanras yra poezijos ir poetinės prozos lydinys. Autorius kukliomis priemonėmis sukūrė reljefiškus charakterius, kiekvienam jų kaimo bendruomenėje skirta tam tikra vieta. Savo istoriją dėsto vis kiti asmenys, jų poringės skiriasi savita pasaulėvoka ir kalbėjimo būdu, todėl yra ypač įtraukios ir įtaigios. Jos prašyte prašosi būti perskaitytos, suprastos ir išgyventos.
Georg Trakl „Dvasios sutemos“
Leidykla: „Hieronymous“
Vertė: Linas Rybelis
Rinktinėje „Dvasios sutemos“ lietuvių skaitytojui pirmą kartą pristatomas platesnis poeto kūrybos pjūvis – eilėraščiai iš abiejų jo parengtų knygų „Eilėraščiai“ (1913) ir „Sapnuojantis Sebastijonas“ (1915), taip pat tekstai, spausdinti žurnale „Der Brenner“, bei ankstyvieji, tik vėliau publikuoti eilėraščiai.
G.Traklio poetika išsiskiria vizualiniu intensyvumu: gamtos peizažai jo tekstuose tampa sielos būsenų atspindžiais, o simboliai – išraiškingais Vakarų civilizacijos nuosmukio ženklais. Tamsūs vaizdiniai, irimo ir mirties motyvai persipina su šviesos, tyrumo ir atpirkimo siekiu. Rinkinyje išryškėja įtampa tarp rezignacijos ir mistinio laukimo – tarp griūties ir transcendencijos.
Ši knyga – tai langas į vieno tragiškiausių ir sykiu įtaigiausių XX a. poezijos balsų pasaulį, kurio žodžiai, išrašyti prieš pat Pirmojo pasaulinio karo katastrofą, iki šiol prabyla savo pranašišku skambesiu.
Toms Treibergs „Tankmė“
Leidykla: „Baziliskas“
Vertė: Dominykas Norkūnas
„Tankmė“ – trečiasis latvių poeto Tomo Treibergo poezijos rinkinys. Tai knyga, kurioje miško tankmės vaizdinys tampa universalia egzistencijos metafora – tamsos, pavojaus ir nežinios erdve, bet kartu ir vieta, kur pro properšas visada prasiskverbia šviesa. Šioje poezijoje klostosi intymi kelionė per prietemą, žmogaus būties nerimą ir trapumą, lydima šviesos blyksnių, kurie primena apie viltį ir galimybę ištrūkti. T.Treibergo eilėraščiai balansuoja tarp vizualaus konkretumo ir filosofinės refleksijos, įprasmina gamtos vaizdinius kaip psichologines ir dvasines patirtis.
Arvis Vigulis „Blusų cirkas“
Leidykla: „Baziliskas“
Vertė: Dominykas Norkūnas
Arvio Vigulio knyga „Blusų cirkas“ – tai groteskiškų istorijų, absurdu alsuojančių vaizdinių ir juodojo humoro persmelktas pasaulis, kuriame kasdienybė perauga į siurrealistinę metaforą. Čia žmonės virsta mechanizmais, daiktai įgyja gyvybės, o kūnas tampa vieta, kurioje įsiveisia vabzdžių kolonijos ar ima varvėti smegenys.
Knygos tekstai balansuoja tarp siurrealistinės prozos ir poezijos, primena miniatiūras ar grotesko etiudus, kuriuose absurdo logika nuosekliai užvaldo pasakojimą. A.Vigulis, pasitelkdamas groteską ir juodąjį humorą, demaskuoja žmogaus trapumą ir bejėgystę, o kartu ironizuoja modernios civilizacijos kasdienybę. Tai pasaulis, kuriame chirurgai žmogaus pilve randa krumpliaračius ir pamirštą atsuktuvą, kambariai ima kraujuoti, o blusos tampa ištisa egzistencine metafora.
