Iki spalio 20 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas.
Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Nugalėtojai bus paskelbti spalio 25 dieną festivalyje „Open books“.
Štai kokios knygos pretenduoja į apdovanojimą lietuvių autorių negrožinės literatūros kategorijoje.
Ieva Balčiūnė „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Autorė bene pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje drąsiai ir kompleksiškai atsigręžia į slepiamą, ignoruojamą, nematomą ir neretai pamirštamą šeimos gyvenimo pusę – sprendimą apleisti, atskirti, panaikinti vaikus. Knygoje atskleidžiamas tyrimas, kuris išryškina sprendimo prielaidas, situacijas ir tuos, kurie tokiu būdu sprendė asmenines, šeimos, visuomenės ar valstybės problemas. Svarbiausia šio tyrimo aplinkybė yra sovietinis režimas Lietuvoje, tad pasakojimas apima 1944–1990 metus.
Danguolė Butkienė „Sodų aistra“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Danguolė Butkienė savo knygoje pasakoja apie senuosius pasaulio bei Lietuvos sodus ir kviečia susipažinti su sodų istorija nuo senovės Mesopotamijos iki XIX a., atrasti jų kintantį grožį ir prasmę, kuri kadaise buvo tokia aiški jų amžininkams, bet jau sunkiai suvokiama šiais laikais. Tai subjektyvus autorės žvilgsnis į įvairių sodų likimus ir bandymas atskleisti jų vaidmenį žmogaus gyvenime.
Šarūnas Černiauskas „Smarvė“
Leidykla: „Alma littera“
Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę. Tai pirmoji žurnalisto Šarūno Černiausko knyga.
Jūratė Čerškutė „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“
Leidykla: „Lapas“
Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ – literatūrologinis ir monografinis raportas apie vieno įdomiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų Ričardo Gavelio (1950–2002) prozos sistemą. Knygoje ieškoma atsakymų, kaip Gavelis šią sistemą kūrė, kokios literatūrinės vaizduotės rašytojas jis buvo, kokiais kūrybiniais principais grindė savo kūrybos formulę ir ar tikrai visais kūriniais rašė vieną ir tą pačią knygą.
Ignas Dilys „Begalybė jų mintimis. Pokalbiai iš esmės“
Leidykla: „Sofoklis“
Savito žanro pokalbių knyga, kurioje įvairių asmenybių – mąstytojų, filosofų, mokslininkų, menininkų – mintys žmogaus būties, visatos, laiko tėkmės klausimais dažnai ryškėja kaip pastanga praplėsti mus supančio pasaulio ribas. Knygoje pokalbiai skleidžiasi kaip plataus spektro nevaržomų nuomonių, įsitikinimų, apibrėžčių ir interesų skalė, ryškinanti ir galimas ateities projekcijas, ir nusistovėjusias struktūras, ir žmogaus sąmonės galias.
Sudarė Jolanta Donskienė „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“
Leidykla: „Tyto alba“
Knygos sudarytoja Jolanta Donskienė ėmėsi ambicingos užduoties – iš daugybės pasakojimų sukūrė atvirą, asmenišką Leonido portretą ir atskleidė labai įdomų jo gyvento laiko kontekstą. Filosofai, aktoriai, režisieriai, muzikai, rašytojai, mokslininkai, politikai, diplomatai – knygoje apie L.Donskį atvirai ir su humoru kalba įvairiausi jam svarbūs ir brangūs žmonės. Ir tai tik patvirtina, kad L.Donskis buvo, yra ir bus tradicines ribas peržengianti ir visus jungianti asmenybė.
Bernardas Gailius „Žvalgyba Vakaruose. Istorija ir kultūra“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje.
Ingrida Jakubavičienė „Antanas Smetona. Nelengvi pasirinkimai“
Leidykla: „Alma littera“
Šią knygą įkvėpė 2024 metais minėtas Antano Smetonos 150-asis jubiliejus ir autorės kuruota paroda „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“. Tai dar vienas bandymas Lietuvos visuomenei pristatyti XX a. pirmos pusės istoriją formavusio politiko sprendimus, kuriuos dažnai lėmė ne tik teisininko išsilavinimas bei moralinės normos, bet ir to meto aplinkybės.
Donaldas Kajokas „Leistinas privatumas“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Donaldas Kajokas – poetas, eseistas, prozininkas, 1999 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Naujausia autoriaus knyga „Leistinas privatumas“ – rašytojo kūrybinio kelio apibendrinimas, kelių dešimtmečių šalies kultūrinio gyvenimo skerspjūvis, įžvalgos apie kasdienybę ir tai, kas slypi už jos.
Neringa Klumbytė „Autoritarinis juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje“
Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
Knyga skirta satyros ir humoro žurnalo „Šluota“, vienintelio humoro žurnalo, leisto sovietų Lietuvoje lietuvių kalba, politinei istorijai. Knyga atskleidžia Lietuvos visuomenės sovietizacijos ribotumą. Nors autoritariniai režimai formuoja kasdienybę ir siekia kontroliuoti privačius gyvenimus, autoritarizmas nugalimas ne tik revoliucijose, bet ir per kasdienines istorijas ir juoką.
Rimvydas Laužikas, Anželika Laužikienė „Kuchmistras Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“
Leidykla: „Aukso žuvys“
Knyga pasakoja apie Vilniaus virtuvės šefą Janą Szyttlerį ir jo indėlį į Lietuvos gastronomijos istoriją. Knyga skiriama besidomintiems Vilniaus miesto ir gastronomijos istorija, asmenybių biografijomis, taip pat mėgstantiems gaminti, ieškantiems receptų idėjų. Tai puiki galimybė pažinti Romantizmo valgius savo namų virtuvėje.
Lina Michelkevičė „Tarytum ruošėmės tikram veiksmui“
Leidykla: „Kitos knygos“
Ši knyga yra apie kultūros kūrėjų įsitraukimą į protesto politiką XXI a. Lietuvoje. Jos ašis – trys urbanistiniai judėjimai: už „Lietuvos“ kino teatrą (2005–2011), prieš Reformatų skvero rekonstrukcijos projektą (2018–2019) Vilniuje ir prieš Nemuno krantinės gatvės projektą (nuo 2019 m.) Kaune.
Rūta Oginskaitė „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“
Leidykla: „Inter se“
Rūtos Oginskaitės knyga skirta teatro dailininkei Jūratei Paulėkaitei (1962–2011), vienai įdomiausių tarp savo amžininkų. Ši knyga įveda į teatro ir konkretaus žmogaus – menininkės, moters gyvenimo ir kūrybos užkulisius – nuo paauglystės iki tos scenoje griaunamos sienos, kurios pati menininkė nebepamatė. Už knygą autorė apdovanota „Teksto rakto“ apdovanojimu.
Aistė Paulina Virbickaitė „Ką veikti muziejuje. Meno istorijos, interpretacijos ir patarimai“
Leidykla: „Tyto alba“
Ši knyga – lengvas ir intriguojantis pokalbis apie meną su tais, kurie nori jį pažinti. Knygoje pinasi pasakojimai apie Lietuvos ir Europos menininkus bei muziejus, įdomios istorijos, netikėtos interpretacijos ir praktiniai patarimai. Knygos autorė rašo tekstus meno temomis, bendradarbiauja su įvairiais leidiniais. Dešimtmetį veda privačius dailės istorijos kursus, yra pažintinio meno kanalo „Menas per prievartą“ autorė.
Vasilijus Safronovas, Liutauras Nekrošius, Vaidas Petrulis, Martynas Mankus, Matas Šiupšinskas, Kristina Sadauskienė „Klaipėda. Architektūros gidas“
Leidykla: „Lapas“
Klaipėdos architektūros gidas pateikia nuoseklią trijų periodų (iki 1945 m., sovietinio laikotarpio ir po 1990 m.) uostamiesčio architektūros ir urbanistikos panoramą – iki šiol rašyta tik apie senus laikus arba sovietmetį. Knygoje aprašoma beveik 250 objektų nuo seniausių laikų iki šiandien: ne tik gyvenamieji ar visuomeninės paskirties pastatai, bet ir viešosios erdvės, uosto bei pramonės infrastruktūra. Suvokti Klaipėdos ir platesnį istorinį kontekstą padės istorikų ir architektūros tyrėjų parengti įvadiniai straipsniai.
