Rašytoja Angie Cruz gimė 1972 m. Niujorke. Ji yra humanitarinių mokslų daktarė, Pitsburgo universiteto profesorė. Jausdama aistrą literatūrai, įkūrė organizaciją Women in Literature and Letters, kuri rengė skaitymus, seminarus, naudodama literatūrą kaip priemonę bendruomenei kurti ir visuomenei keisti.
Jos kūriniai apdovanoti daugybe literatūrinių premijų, romanas „Kaip nenuskęsti stiklinėje vandens“, išleistas 2022 m., kai kuriuose rinkimuose iš karto paskelbtas geriausia metų knyga.
Kara Romero buvo tikra, kad visą gyvenimą dirbs mažų lempučių gamykloje. Tačiau per 2008-ųjų finansų krizę, jau peržengusi penkiasdešimt, to darbo netenka. Tenka ieškotis naujo ir vaikščioti į 12 darbo pokalbių. Ji praranda viską, tik ne galimybę pagaliau papasakoti savo gyvenimo istoriją – nuoširdžiai, atvirai, šmaikščiai, kartais susigraudindama, kartais pasijuokdama ir vis atsigerdama vandens, nes nuo ilgo kalbėjimo ir jaudulio džiūsta burna. Jai to išsišnekėjimo labai reikia, kaip ir darbo. Karą tuoj pat pamilsti už tai, kaip ji vertina žmogiškuosius ryšius, kaip jaučia pasaulį, už jos išmintį, įžvalgumą. Ji tampa tarsi drauge. Pasak kritikų, tai viena iš tų retų knygų, kuri ir labai juokinga, ir labai tikra, jaudinanti. Jai pasibaigus, norisi susėsti su Kara jos virtuvėje, mėgautis gardžiais sausainukais ir šnekėtis, šnekėtis...
Iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė.
Siūlome kelias citatas iš šios knygos.
Žinokite, smulkūs dalykai pakeičia mūsų gyvenimą.
Matau, kad kažką pasižymite. Ir daug. Tikra tiesa – apie mane galite parašyti knygą, nes mano gyvenimas sudarytų šimtą skyrių.
Kai esate reikalingi vienas kitam, kad išgyventumėte, jūs atleidžiate. Taip jau yra.
Jei nesėsime ant dviračio ir kartu neminsime pedalų, niekur nenuvažiuosime.
Aš pripratusi, kad mano virtuvėje vyrai sėdi ir kalba. Ateina Chosė, ateina Hernanas, ateina mano brolis Rafa. Taip jie pabėga nuo pasaulio, suprantate?
Taigi taip, mokykloje Lulu kalba ir kalba, nes neva žino viską. Bet kai aš ką nors pasakau, žmonės klauso. To išmokau iš savo tėvo. Kuo mažiau kalbi, tuo labiau žmonės tavęs klauso.
Atsiminkite: kai kada jums reikia turėti žmogų, kuris jus padrąsintų, primintų svarbiausius gyvenimo dalykus. Kartais mums reikia pagalbos, kad nenuskęstume stiklinėje vandens.
Sykiais atrodo, kad gyvenimas labai apgailėtinas, o sykiais – kad labai puikus. Kai atrodo, kad jis apgailėtinas, galvoju, jog tiesiog neleidžiu sau juo mėgautis.
Šiame pasaulyje reikia vieno dalyko – kad žmonės suteiktų tau progą.
Kiekvieną sykį, kai pasitikiu savo nuojauta, viskas būna gerai. Kad ir koks sunkus būtų mano gyvenimas, visada rasiu sprendimą. Kai apie tai pagalvoju, nieko nebijau. Mes viską galime. Aš galiu.
