Name išliko darbo stalas su kalendoriumi, atverstu paskutinę Balio Sruogos gyvenimo dieną – 1947-ųjų spalio 16-ąją. Žmonos ir dukters fotografijos, akinukai, portsigaras su rašytojo inicialais. Atidarius jį, viduje dar jaučiamas tabako kvapas.
Ekspozicijoje – viena paskutiniųjų rašytojo fotografijų. B.Sruoga įamžintas šio namo verandoje, apsuptas jį lankančių draugų. Dėvi juodus akinius nuo saulės – tuomet jo regėjimas jau buvo suprastėjęs, sveikata – labai silpna. Bet po kaklu – kaspinas. Tas pats ekstravagantiškas aksesuaras, kurį mėgo dar jaunystėje.
„Sruogišką žavesį išlaikė iki pat paskutiniųjų dienų. O fotografijos autorius – Sruogos brolis, gyvenęs kaimynystėje“, – pasakoja Vandos ir Balio Sruogų namo-muziejaus edukatorė Kristina Grigonytė-Šerpenskienė.
Šiais metais švenčiamos 130-osios B.Sruogos gimimo metinės. Dažnai esame linkę šį žmogų prisiminti kaip „Dievų miško“ autorių, pasauliui atvėrusį koncentracijos stovyklos absurdą, tačiau rašytojo gyvenimas –spalvingas ir įdomus dar iki paskutiniojo ir žinomiausio jo kūrinio.
