Knyga žavi šiltu humoru, taikliomis įžvalgomis apie socialinius skirtumus ir jautriomis gyvenimo pamokomis. Skaitytojai kviečiami kartu su kūrinio herojumi Ube patirti nuotykių, patikėti savo galimybėmis ir suprasti tikrąją laimės prasmę.
– Kas jus labiausiai žavi kuriant knygas vaikams ir jaunimui?
– Man labai patinka, kokios įvairios, kokių skirtingų formatų gali būti vaikų ir jaunimo knygos. Yra tiek daug būdų papasakoti istoriją ir atskleisti tam tikrą temą. Paveikslėlių knygos, iliustruotos knygos, fantastika, nonsensas, realizmas ir t. t.
– Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas? Ar laikotės griežtos rutinos?
– Labai retai. Kuo mažiau kūrybinis procesas kontroliuojamas, tuo labiau mėgaujuosi rašymu. Man labai patinka, kai tai tampa intuityvia kelione, kai kitas skyrius man pačiai dar yra šiokia tokia paslaptis.
– Kaip kilo idėja parašyti knygą „Happy happy“?
– Norėjau rašyti apie socialines klases ir klasių skirtumus, kurie egzistuoja tarp žmonių net ir gana homogeniškoje visuomenėje, – nuo to viskas ir prasidėjo. O tada sakiniai tiesiog ėmė rastis patys.
– Apie ką ši knyga?
– Knyga pasakoja apie berniuką, kuris gyvena su vienišu tėčiu, dirbančiu atliekų perdirbimo centre. Atsitiktinai berniukas gauna golfo lazdų rinkinį ir taip pradeda kelionę į turtingesnių žmonių, dažnai sutinkamų golfo aikštyne, pasaulį. Jis bijo apie tai pasakyti tėčiui dėl jo vertybių ir moralinių nuostatų. Tėtis didžiuojasi būdamas darbininkų klasės atstovu ir neturi noro to keisti. Iš esmės ši knyga yra apie klasių skirtumus ir jų susimaišymą.
– Kokią žinią norėjote perduoti skaitytojams šia knyga?
– Kaip sako pats knygos pavadinimas, aš tyrinėju „laimės“ sąvoką – kas daro žmogų laimingą, kas yra laiminga šeima. Norėjau kalbėti apie šiuos dalykus.
– Knyga žavi šiltu humoru, taikliomis įžvalgomis apie socialinius skirtumus ir jautriomis gyvenimo pamokomis. Ar sunku rasti pusiausvyrą tarp pramogos ir svarbių socialinių temų?
– Man labai svarbu rasti pasakojimo būdą, leidžiantį sujungti rimtesnes temas ir humorą. Būtent prie to ir dirbau šioje knygoje.
– Knyga sulaukė daug dėmesio ir laimėjo svarbių apdovanojimų. Kaip reagavote į tokią sėkmę ir ką ji jums reiškia?
– Žinoma, ypatingas jausmas, kai knyga yra pastebima, kai ji paskatina mąstyti ir diskutuoti, ypač vaikus. Labai džiugina, kai kūrinys peržengia sienas – kai ta pati istorija tampa aktuali ir kitoje šalyje. Jaučiu, kad veikėjai manyje „pasiliko“, nes apie juos tiek daug kalbėjau. Tai labai įdomus jausmas. Smagu, kad knyga gali tai sukelti.
– Ar esate gavusi atsiliepimų iš jaunųjų skaitytojų? Kas jus labiausiai nustebino ar nudžiugino?
– Dažnai lankausi mokyklose ir kalbu apie knygą. Esu ją aptarusi su daugybe jaunų skaitytojų. Visi jie norėtų sulaukti istorijos tęsinio ir tai mane nustebino, nes pati jaučiau, kad tai užbaigta istorija. Tačiau vaikams labai įdomu, kas bus toliau, ir man tai be galo miela.
