Sekite 15min Google
„Open books“ premija – Artūrui Morozovui
Festivalis „Open books“ prasidėjo praėjusį penktadienį susitikimu su Oksfordo universiteto pasaulio istorijos profesoriumi Peteriu Frankopanu, kurio knyga „Šilko keliai“ išgyvena naują populiarumo bangą. Šis kūrinys padeda geriau suprasti ir dabartinius įvykius pasaulyje, o pokalbio metu pilnutėlei salei Vilniaus universitete rašytojas pasakojo ne tik apie tai, ko mūsų gali išmokyti istorija, pristatė naująją savo knygą, bet ir kartu su Aidu Puklevičium kalbėjo apie futbolą ir jo santykį su religingumu.
Jautrus buvo poezijos vakaras sostinės knygyne „Juodas šuo“, kurio metu poetai ne tik skaitė savo naujus eilėraščius, bet ir atidavė duoklę poetui Aidui Marčėnui.
Festivalio organizatoriai sako, kad šeštadienį, pagrindinę „Open books“ dieną, susirinko daugiau žmonių nei bet kada anksčiau. Čia ne tik savo naujas knygas pristatė tokie rašytojai kaip Mantas Adomėnas, Akvilina Cicėnaitė, Jaunius Petraitis ir kiti, bet ir apsilankė žinomi rašytojai iš užsienio. Premijomis apdovanota rašytoja iš Lenkijos Joanna Bator pasakojo, kad ji atvyko į Vilnių, pasirinkusi šį festivalį vietoje savo naujos knygos pristatymo Krokuvoje bei vizito į Prancūziją.
Latvių rašytoja Zane Daudzina, kurios naujos knygos jos gimtinėje parduota daugiau kaip 20 tūkst. egzempliorių, papirko nuoširdumu, o diskusijų forume itin didelio dėmesio sulaukė diskusijos apie tai, kaip mes vertiname praeitį, ar reikėtų griauti paminklus kūrėjams, kurie kolaboravo su sovietų valdžia, o taip pat ir pokalbis apie socialinių tinklų vaidmenį mūsų gyvenime.
„Open books“ buvo įteikta ir premija už negrožinės knygos grožį – šiemet ja ir 7000 eurų už knygą „Sutikau žmogų“ buvo apdovanotas Artūras Morozovas.
Jusliškumas poezijoje ir atviros leidyklų durys
Festivalis tęsiasi ir šią savaitę. Pirmadienį ir antradienį skaitytojai kviečiami į leidyklas, kur vyksta atvirų durų dienos. Pirmadienį geriau pažinti tai, kaip atrenkamos knygos, kaip vyksta leidybinis gyvenimas, skaitytojai galėjo sužinoti apsilankę leidyklose „Lapas“ ir „Vaga“ bei „Tyto alba“, o antradienį savo duris skaitytojams atvers Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla bei leidyklos „Baltos lankos“ ir „Aukso žuvys“.
Antradienį jaukioje baro „Laiptinė“ erdvėje vyks ir dar vienas festivalio poezijos vakaras – konceptualūs skaitymai „Naujasis jusliškumas“. Šio vakaro programos sudarytoja ir vedėja – rašytoja Virginija Kulvinskaitė, o muzikinę atmosferą kurs Justas Rutkauskas – „Pozityvūs judesiai“.
„Širdis poezijoje nebėra vien simbolis. Tai ir simbolis, ir tvinksinti mėsa, tamprus raumuo, kaip Gretos Ambrazaitės eilėraštyje. Juslės ir jausmai susiję taip pat glaudžiai, kaip mūsų kūnai ir eilėraščiai. Šitai patirsime klausydamiesi vakaro dalyvių – skirtingų kartų jusliškų poečių ir poetų – balsų. Pagrindinis vakaro dalyvių atrankos kriterijus: eilėraštis privalo veikti kūną, priversti šiurpti ar įsimylėti. Vakaras ypatingas dar ir tuo, kad dauguma skaitys naujus eilėraščius iš būsimų knygų“, – apie artėjančius poezijos skaitymus sakė V.Kulvinskaitė.
Kalba apie kitoniškumo supratimą
Festivalį vainikuos garsaus prancūzų rašytojo M.Énard'o apsilankymas – anksčiau jis nuotoliu jau yra dalyvavęs festivalyje „Vilniaus lapai“, tačiau Lietuvoje jis lankysis pirmą kartą. Jis – vienas labiausiai vertinamų, daugybe premijų apdovanotas Prancūzijos rašytojų. Už knygą „Kompasas“ jis apdovanotas Goncourt‘ų premija, kitas lietuvių kalba išleistas jo romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ apdovanotas licėjaus mokinių Goncourt'ų literatūros premija. Lietuvių kalba išleistas ir dar vienas jo romanas „Vagių gatvė“, kuris apdovanotas „Liste Goncourt / Le Choix de l'Orient“, „Prix littéraire de la Porte Dorée“ ir „Prix du Roman-News“ premijomis.
Jo knygos persmelktos erudicija, garsiausią M.Enard‘o kūrinį „Kompasas“ galima skaityti kaip enciklopedinį kelionių po Rytus koliažą, persmelktą melancholiškos nuotaikos. Jo knygos labai aktualios ir šiais laikais, nes gali padėti suprasti Rytų kultūras, atveria duris į kitoniškumo pažinimą, skatina kultūrinį dialogą. Jis sako, kad vienos iš centrinių jo kūrybos temų yra svetimumas, vienovės siekimas. „Tai klausimas, kuris labai svarbus man ir labai svarbus mano knygose. Kitoniškumas ir tai, kaip mes su tuo susitvarkome. Ką reiškia būti kitokiu. Siekis suprasti, kad islamas dabar, ir jau daug metų, yra Europos dalis. Kad mes negalime apibendrinti musulmonų kaip kažko labai svetimo mums“, – interviu yra sakęs jis.
„Aš savo kūryba noriu pasakyti, parodyti, kad žmogus nuolat keičiasi, o mes žmonėms kabiname etiketes. Tapatybė kinta, juda, o mes elgiamės taip, lyg žinotume tapatybės ribas ir kas yra kas. Gal keista, bet taip jau yra, kad mes visada kitiems atrodome kaip kažkas. Tam tikru būdu suvokiame, kas esame, bet kiti, žiūrėdami į mus, visada mato kažką kitą. Ir taip mes atsiduriame tarp dviejų, o gal net ir daugiau veidrodžių, kuriuose viskas, visos mūsų gyvenimo patirtys vienu metu ima ir atsispindi. Man rūpi galvoti apie kitą, kitoniškumą ir tai, kaip tas kitas atrodo mums“, – pasakojo rašytojas.
Šį svečią į Vilnių padeda atvežti festivalio partneris – Prancūzų institutas Lietuvoje, susitikimas su M.Enard‘u vyks spalio 28 dieną 18.00 val. „Royal Theatre“ salėje, A. Jakšto g. 9. Pokalbį moderuos literatūros tyrinėtojas Vytautas Bikulčius. Susitikimas vyks prancūzų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Festivalį dalinai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Festivalio partneriai: Prancūzų institutas Lietuvoje, Vilniaus universitetas, leidyklos „Kitos knygos“, leidykla „Alma Littera“, „Baltos lankos“. Informacinis partneris – 15min. Daugiau informacijos: www.openbooks.lt.
