Apie „Fotografijų nuotakas“ priešistorė liudija: po Pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukia į San Franciską ieškoti darbo, vėliau vieni jų, užsidirbę, grįžta į Japoniją, kiti – pasilieka. Amerika turi tapti jų namais, tad jie čia ima kurti šeimas. Į Japoniją siunčia nuotrauką – nebūtinai tikrą, gal kiek pagražintą, galbūt ir ne savo – ir laukia nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos.
Autorė Julie Otsuka romane seka tų „fotografijų nuotakų“, palikusių Japoniją, pėdomis, atlaiko jų alinančią kelionę laivu į Ameriką, įsilieja į jų chorą, pasakojantį apie pirmą susitikimą su būsimu vyru, sunkų darbą, apie vaikus, ilgainiui užmiršiančius savo kultūrą. Iki lemtingojo Perl Harboro ryto, po kurio japonai masiškai iškeldinami iš naujųjų savo namų, išvežami, išvejami, pradanginami.
Autorės tėvai – pirmos ir antros kartų japonų emigrantai Amerikoje. Autorė gimė ir užaugo jau Kalifornijoje. Baigė Vizualiųjų menų magistro studijas Kolumbijos universitete Niujorke. Antrasis pasaulinis karas – antrą kartą autorės grožinėje kūryboje eksploatuojama tema. Pirmąkart – romane When the Emperor Was Divine (2002). Paklausta, kodėl jam šios istorinės temos atrodo aktualios, autorė teigia: „Matyt, dėl gėdos jausmo. Man rodos, tai gėdingas istorijos epizodas. O kultūrine prasme jums svarbu ne tiek pasiskųsti, – svarbu ištverti.“
Romanas „Buda palėpėje“ 2011 m. pelnė „American Historical Fiction“, 2012 m. – „PEN Faulknerio“ apdovanojimus ir „Prix Femina Étranger“, išrinktas „Metų The Bostone Globe“ geriausia knyga, nominuotas „National Book Award“, „Los Angeles Times Book Prize“.
