Sekite 15min Google
Trečios kartos biologė, gamtininkė ir knygų vaikams autorė Saulė Meksikoje moko vaikus gamtos mokslų, kartu su jais gamina kompostą, stebi paukščius, atlieka eksperimentus, taip pat fotografuoja gamtą ir rašo knygas. Ji sako gyvendama šioje šalyje ir dirbdama su vaikais atradusi kitokį santykį su pasauliu.
Netikėti vaikų klausimai, į kuriuos ne visada lengva rasti atsakymą, – S. Paltanavičiūtės kasdienybė. Tačiau tokių klausimų ji nevengia, priešingai – juos priima kaip natūralią pažinimo dalį. „Svarbiausia – ne visuomet žinoti teisingą atsakymą, o nebijoti klausti, ieškoti, bandyti ir klysti“, – teigia Saulė. Būtent šiuo principu paremta ir nauja jos knyga „STEAM eksperimentai“, kurią išleido leidykla „Terra Publica“ su vaikams ir jaunimui skirtu prekių ženklu „Debesų ganyklos“. Joje mokslas – ne vien formulės ar iš anksto žinomi teisingi atsakymai, o galimybė tyrinėti pačiam, išgauti netikėtus rezultatus ir pradėti iš naujo, jei pirmasis bandymas nesėkmingas.
Šiame interviu S.Paltanavičiūtė pasakoja apie darbą su vaikais, netikėčiausius jų klausimus, labiausiai stebinančius eksperimentus ir būdus palaikyti bei auginti vaiko norą pažinti pasaulį.
– Esate biologė, mokytoja, gamtos fotografė ir puikių pažintinių knygų vaikams autorė. Kaip Jūsų gyvenime atsirado rašymas?
– Rašymas atsirado natūraliai ir pamažu. Mokykloje patiko rašyti rašinėlius. Vėliau, pradėjus keliauti, tapo labai įdomu rašyti apie keliones. Prieš gerus penkiolika metų pasirodė mano pirmieji kelionių straipsniai žurnaluose ir portaluose.
Apsistojus Meksikoje man kilo mintis parašyti pirmąją knygelę vaikams, įkvėptą šios šalies kultūros. Tuo metu pradėjau dirbti edukatore, atradau mokymo džiaugsmą, ir visos šios sritys susijungė labai natūraliai.
– Ar biologę dar įmanoma kuo nors nustebinti gamtoje? Kada pastarąjį kartą ką nors pamačiusi ar sužinojusi pagalvojote: „Oho, šito tikrai nežinojau“?
– Tikrai taip. Nuolat mokausi ir sužinau ką nors naujo – tiek apie Lietuvos, tiek apie pasaulio gamtą. Prieš kelias dienas žiūrėjau laidą apie Airijos gamtą. Buvo rodomi paukščiai narūnėliai, stumiantys savo dar skristi nemokančius jauniklius nuo 100 metrų aukščio uolos į neramią jūrą. Gamta kartais gali pasirodyti žiauri, bet joje viskas sutvarkyta.
Meksikoje man vis dar nuostabą kelia net 10 metrų aukščio agavų žiedai. Žydėjimui agavos kartais ruošiasi ir 30 metų. Pasirodo, tai vadinamasis mirties žydėjimas, nes dauguma agavų po žydėjimo nunyksta. Man tai pasirodė labai įdomu.
Gamta kartais gali pasirodyti žiauri, bet joje viskas sutvarkyta.
– Vaikai yra ypač smalsūs. Kokį netikėčiausią klausimą apie gamtą ar mokslą yra tekę išgirsti iš vaiko?
– Vaikai užduoda įvairiausių klausimų, pavyzdžiui: „Ar praryta obuolio sėkla tikrai išdygs pilve?“, „Kodėl taip skiriasi vandens skonis skirtingose šalyse?“ ir pan. Kartais tenka paprašyti galimybės pasidomėti, nes tikslaus atsakymo tuo metu neturiu. Manau, ir vaikams gerai žinoti, kad visi mes mokomės.
– Ką gamtoje vis dar pastebi vaikai, ko mes, suaugusieji, jau nebematome? Galbūt darbas su vaikais išmokė Jus pačią į gamtą žiūrėti kitaip?
– Taip. Su vaikais dirbti smagu, nes jie dar nepraradę nuostabos, noro domėtis. Meksikoje vaikams ypač patinka su kastuvėliais raustis komposto dėžėje. Ko tik jie neranda – apžiūrime ir grambuolių lervas, ir didžiulius sliekus – šiuos jie labai nori išsinešti namo ir laikyti kaip naminius gyvūnus. Smagu stebėti, kiek džiaugsmo vaikui suteikia rastas sliekas. Tai leidžia į viską pažvelgti kitaip, iš naujo atrasti dalykus.
– Kokie eksperimentai vaikams dažniausiai sukelia „vau“ efektą? O gal kurie nors visiškai nepavyko ir būtent todėl tapo geriausia pamoka?
– Viskas, kas išsiveržia, sprogsta, jiems kelia nuostabą, o jei dar yra ugnies, tuo labiau. Dar jei kas nors keičia spalvą. Pavyzdžiui, darėme eksperimentą įvairių gėrimų rūgštingumui (pH) nustatyti. Gali išvysti visą spalvų vaivorykštę. Tai smagus būdas mokytis ir sužinoti naujų dalykų.
Ne visi eksperimentai pavyksta. Arba rezultatas nuvilia, nes yra visai neįspūdingas. Bandau mokinius įtikinti, kad moksle rezultato nebuvimas irgi yra rezultatas. Kad nieko baisaus, jei kas nors neišeina iš pirmo karto, visada galima bandyti dar kartą.
Knygoje „STEAM eksperimentai“ aprašyti eksperimentai yra mano pačios išbandyti ir nufotografuoti. Kiekvieno eksperimento aprašo pabaigoje rasite skiltį „Ką daryti, jei nepavyko“. Perskaičius ją eksperimentą kviečiu kartoti, kol pavyks.
– Kas vaikui svarbiau – žinoti teisingą atsakymą ar nebijoti klausti? Kaip išsaugoti natūralų vaikų smalsumą jiems augant?
– Dabar dėmesys skiriamas būtent klausimams, gebėjimui pačiam ieškoti atsakymų, klysti ir vėl bandyti. Šiuolaikinis pasaulis jau visai kitoks nei tada, kai aš augau. Nebepakanka žinoti atsakymą ar jį atmintinai išmokti. Kai informacija pasiekiama keliais paspaudimais, nebėra taip svarbu kuo daugiau jos laikyti galvoje. Svarbiau ugdyti gebėjimą ieškoti ir klausti, spręsti problemas, lavinti kritinį mąstymą.
Aš, kaip mokytoja, nuolat stebiu, kas mano mokiniams įdomu, o vaikai tai parodo labai aiškiai. Manau, svarbu tai pastebėti ir skatinti juos toliau domėtis. Stengiuosi į mokymosi procesą įtraukti kuo daugiau praktinių veiklų.
– Šiandien vaikai auga tarp ekranų ir technologijų. Ar jiems sunkiau pamilti gamtą? O galbūt technologijos gali tapti dar vienu būdu ją atrasti?
– Tenka matyti priklausomybės nuo ekranų pavyzdžių. Bet kai ekrano nėra, tas pats vaikas mano klasėje mielai rausiasi komposte ir ieško sliekų.
Technologijas galima pasitelkti mokymo(si) procese. Yra daug žaidimų, programėlių gamtos tema, suteikiančių vaikams žinių apie gamtą. Pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo žaidimas ar ūkininkų žaidimas. Bet niekas nepakeis buvimo gamtoje.
Per savo pamokas stengiuosi technologijas naudoti mažiau, kad vaikai bent vieną pamoką pabūtų su gamta, pajustų žemę, džiaugsmą sodinti, pastebėti vabzdžius ir skirtingus augalus. Jiems tai patinka.
– Kaip su vaikais kalbėti apie klimato kaitą, taršą ar nykstančias rūšis jų negąsdinant? Kaip ugdyti atsakomybę už gamtą, bet kartu išlaikyti smalsumą ir tikėjimą, kad galime ją išsaugoti?
– Puikus klausimas. Kartą pradėdama klimato kaitos temą savo mokiniams parinkau trumpą įžanginį vaizdo įrašą. Vėliau viena mergaitė sakė, kad ją tai paveikė ir išgąsdino. Iš tiesų kartais atrodo, kad vienas efektyviausių būdų priversti žmogų ką nors keisti – jį šiek tiek išgąsdinti. Bet tai galbūt labiau veikia suaugusiuosius. Dabar vaikai ir taip auga labai nestabiliame ir neužtikrintame pasaulyje. Ir dauguma problemų – kitų kartų palikimas.
Manau, kad gerai kartu atlikti eksperimentus, pastebėjus taršą, kalbėtis su vaiku, kodėl tai vyksta ir kas nuo to kenčia. Pastebėjau, jog vaikams labai patinka žinoti, kad daro gerą darbą gamtai. Mano mokiniai su entuziazmu darė girdyklas kolibriams, sėklų pakabukus paukščiams, vabzdžių viešbučius. Siekiu parodyti, kad nedideliais darbais kiekvienas galime ką nors pakeisti.
– Jeigu „STEAM eksperimentai“ patektų į rankas vaikui, kuris šiandien sako „mokslas – ne man“, ką norėtumėte, kad jis pagalvotų užvertęs paskutinį knygos puslapį?
– Norėčiau, kad pagalvotų: „Mokslas – nebūtinai tai, ką įsivaizdavau, ir man patiko.“ Iš tiesų STEAM apima didžiulį spektrą dalykų – gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, matematiką ir meną. Knygoje eksperimentai suskirstyti pagal temas ir tinka įvairių pomėgių vaikams. Nuo eksperimentų virtuvėje ir gamtoje iki meno kūrimo, meteorologijos, fizikos dėsnių pritaikymo.
Nereikia bijoti žodžio „mokslas“. Kartais vaikams mokslas gali atrodyti didelis ir baisus. Bet kai atlieka smagius eksperimentus – stato labirintą augalui, kuria raketą su balionu ar gamina ekologišką plastiliną, konstruoja kaleidoskopą, jie net nepastebi, kad tai mokslas. Mokosi smagiai leisdami laiką, o toks ir yra šios knygos tikslas.
Saulės Paltanavičiūtės atsakymuose kartojasi viena mintis – vaikų smalsumą verta ne slopinti, o auginti. Klausimai, bandymai, klaidos ir noras suprasti pasaulį yra neatsiejama pažinimo dalis. Kartais pakanka vieno įdomaus eksperimento, kad mokslas vaikui taptų artimas.
O tuos, kuriems perskaičius pokalbį kilo dar daugiau klausimų, leidykla „Terra Publica“ kviečia juos užduoti autorei gyvai. Rugsėjo 18 d. 12.00–12.45 val. Kauno knygų mugėje vyks susitikimas su S.Paltanavičiūte ir jos naujosios knygos „STEAM eksperimentai“ pristatymas.
Renginio metu lankytojai galės ne tik daugiau sužinoti apie knygos gimimą, bet ir savo akimis pamatyti, kaip mokslas pritaikomas praktiškai, – S.Paltanavičiūtė pati atliks eksperimentus iš knygos „STEAM eksperimentai“.