Ketveri metai kūrybos
Simboliška, kad šis grafinis romanas yra ketvirtasis autorės kūrinys, o kūrybinis procesas taip pat truko ketverius metus. Diskusiją vedusiai Miglei Anušauskaitei G.Jord kūryba nesvetima: jų ankstesnis bendras darbas – 2012 m. išleistas romanas „10 litų“, pasakojęs apie Dariaus ir Girėno skrydį.
Šįkart G.Jord pasakojimą skiria kitam istoriniam veikėjui – Lenkijos karaliui ir LDK didžiajam kunigaikščiui Vladislovui Vazai.
-
15min kino anketa: komiksų kūrėja Gerda Jord – apie tai, kodėl norėtų atsidurti paties prasčiausio filmo realybėje
-
Gerda Jord: apie 10-metį daugiabučiuose ir brokerius, „apgailėtinus kambarius pristatančius kaip rūmų menes“
-
Apie karalių, kuris nakvojo Merkinėje: komikse nugulė Vladislovo Vazos meilės ir mirties istorija
Šiemet minimi barokinės literatūros metai. Taip prisimenami šioje epochoje kūrę ir gyvenę asmenys.
Dėl netikėto sutapimo autorė pradėjo abejoti išleisto komikso išskirtinumu: „Kai ėmiausi šio kūrinio, jau nebesinorėjo girdėti, ką kiti kuria apie Merkinę, kad nesusitapatinčiau, nors labai myliu tą vietą. Dėl šiais metais paskelbtų M.K.Sarbievijaus ir baroko literatūros metų išvis nusigandau – ar kaip tik, kai mano kūrinys į pabaigą, neatsiras dar bent dešimt tokių pačių? Kol kas lyg ir nematau.“
G.Jord teigė, kad kūryba nebuvo alinanti, ar praryjanti laiką – ji vyko lėtai ir nuosekliai: „Šis kūrybos procesas buvo ypatingas tuo, kad, nors truko ketverius metus, nedirbau nei po aštuonias, nei po šešiolika valandų. Vidutiniškai po keturias, ar penkias valandas, nes persipindavo su kitomis dienotvarkės dalimis. Tai sveiko gyvenimo būdo procesas.“
Grafinis romanas ar komiksas?
M.Anušauskaitė, prisimindama grafinių romanų Lietuvoje pradžią, dalijosi, kad žodžio „komiksas“ anksčiau buvo vengiama, nes jis skaitytojams dažniausiai asocijuodavosi su „antuliu Donaldu“.
„Dabartinė sąvoka vartojama ne šiaip sau, nes grafinis kūrinys iš tiesų yra romanas – apie santykius, meilę, mirtį, kasdienybę. Tai pilnas, turtingas kūrinys su įvairialypiais personažais“, – apie žanrą, iš pažiūros labiau orientuotą į vaikus, kalbėjo M.Anušauskaitė.
Istoriją, kurią gali pažinti tiek vaikai, tiek suaugusieji, autorė pasakojo rinkdamasi neįprastą būdą: „Personažus kūriau atsispirdama nuo faktų ir žmonių, kurie ten gyveno. Tik sukūrusi šią knygą pastebėjau, kad nėra pasakotojo. Pasakojimas vyksta tik veikėjų lūpomis, jų dialogais ir nupieštais vaizdais.“
Noras įprasminti Merkinę
Nors pagrindinis knygos herojus grafiniame romane yra Vladislovas Vaza, pasak rašytojos, idėja kilo ne nuo istorinio personažo, o nuo vietos – Merkinės, kuri taip glaudžiai susijusi su jo gyvenimu.
„Gal dėl to taip ramiai ir maloniai dirbau prie šio komikso, be jokių didelių krizių. „Virš galvos“ neturėjau jokio prievaizdo, kuris man lieptų tikslinti detales. Kūrinį su leidykla vadiname istoriniu kūriniu, bet man pirmiausia jis yra meninis darbas, kurį kūriau su nuosaikiu įkvėpimu“, – dalijosi G.Jord.
Komiksas apie nelaimingą meilę
Pagrindinė siužeto linija pinasi aplink du nelaimingus įsimylėjėlius – Vladislovą Vazą ir Jadvygą Luškovską, kuriuos mėto nedėkingos gyvenimo aplinkybės. „Klasikinis dramos principas – kurti istoriją apie neįmanomą, negalimą meilę, o čia ji virsta romanu“, – papildo autorė G.Jord.
Anot autorės, romanas atspindi paskutiniuosius Vladislovo Vazos 15 metų, kai nuolatinė rezidencija buvo Varšuvoje, o į Vilnių jis keliaudavo dažniau, nei kiti jo rango valdovai. Iki santuokos su pirmąja žmona karaliene Renata Cecilija, jis turėjo mylimąją – iš Lvivo kilusią Jadvygą Luškovską, nekilmingą moterį.
Vedęs tą, kuri buvo paskirtoji, Jadvygą paliko nuošalėje. Kilus gyventojų nepasitenkinimui, Jadvyga buvo iškeldinta gyventi į Merkinę, kuri geografine padėtimi buvo patogi vizitams. Valdovas ir toliau keliaudavo, o kartais nakvodavo Merkinėje. Tad miestas plėtėsi ir augo.
„Nemažai komiksų yra įkvėpti istorijos. Nors šiame romane veikia istorinės asmenybės, tai labiau istorija apie žmones ir įdomius jų portretus“, – diskusijos metu pastebėjo M.Anušauskaitė.
Kūrybinis išskirtinumas
Pasak M.Anušauskaitės, ženklas, skiriantis G.Jord nuo kitų Lietuvos komiksų autorių, – atmosferiniai puslapiai ir pauzės: „Daug darbo reikalaujantis elementas, kuris gali lengvai praslysti skaitytojui pro akis.“
„Žmonės kartais nenori pirkti komiksų, nes greitai perskaito, o kainuoja daug“, – įžvelgė M.Anušauskaitė, tokiems skaitytojams netiesiogiai perdavusi patarimą, kad tokie kūriniai, kaip grafiniai romanai, yra skirti detalių pastebėjimui.
„Perskaičius visą knygą, ją vėliau galima vartyti dar ne vieną kartą. Pamedituoti ir atkreipti dėmesį į tai, kokį istorijos momentą, kaip nuotrauką, atskleidžia vienas atvartas, pareikalavęs daug darbo“, – kalbėjo M.Anušauskaitė.
Pasak G.Jord, šis darbas, kaip ir kitų menininkų kūryba, glaudžiai siejasi su vidiniu ritmu ir išgyvenimais: „Pauzes puslapiuose palieku sąmoningai, jos atspindi mano gyvenimo ritmą – negali būti per daug pergrūsta.“
