Pirmasis jos romanas „Rytas Dženine“ („Mornings in Jenin“, 2010), – išverstas į tris dešimtis kalbų, šiuo metu adaptuojamas į televizijos serialą, – pasakoja apie Amal, gimusią palestiniečių pabėgėlių stovykloje. Antrasis – „Mėlis tarp dangaus ir vandens“ („The Blue between Sky and Water“, 2015), išleistas jau dvidešimčia kalbų, vaizduoja Barakų šeimos, po Izraelio įkūrimo 1948 m. priverstos drauge su daugeliu kitų palestiniečių gyventi svetur, likimą.
Šįkart knygoje „Prieš nemylintį pasaulį“ autorė pristato Nar – atsparią, tačiau gyvenimo sekinamą moterį, desperatiškai mėginančią atsilaikyti prieš jėgas, nuolat ją vėtančias ir mėtančias iš vienos vietos į kitą – veiksmas vyksta Kuveite, vėliau Irake, Jordanijoje ir Palestinoje. Ko gero, tai kol kas paveikiausias šios rašytojos romanas. Nors visi trys turi panašumų, šį išskiria pasitelkta kerinti rašymo perspektyva.
Nar pradeda pasakojimą taip: „Gyvenu Kube.“ Vis dėlto išreikšti savo prisiminimus jai toli gražu nėra paprasta – minimas Kubas – tai Izraelio kalėjimo vienutė, kurioje ji leidžia laiką jau ne vienerius metus. Iš pradžių jai tenka širdį lieti tiesiog vienutės sienoms, tačiau atjaučiantis sargybinis vieną dieną atneša jai porą pieštukų ir sąsiuvinį. Jusdama nenumaldomą poreikį išsipasakoti apie savo gyvenimą ilgainiui ji primargina tris tūkstančius puslapių.
Pradėjusi nuo to, kaip gimė Kuveite („šalyje, kuri mus apleido“), Nar aprašo savo mergaitišką vaikystę patriarchalinėje visuomenėje, po kurios sekė iš anksto tėvų sutartos vedybos, o netrukus ir pamestos žmonos dalia. Vėliau ji šantažu priverčiama imtis gerai apmokamo palydovės darbo, tačiau po JAV invazijos į Iraką jos šeima turi bėgti į Jordaniją, kur jie visi vėl tampa pabėgėliais. Siekdama islamo papročius atitinkančių skyrybų Nar vyksta į Palestiną, – o tai jau savaime nelengva užduotis, – tačiau čia, savo protėvių tėvynėje, įsimyli.
Pamažėl Abulhawa atskleidžia vis daugiau paslapčių, kurdama savo pasakojimą pagal kubo principą, galbūt metaforiškai sietiną ir su privačia Izraelio žvalgybos firma „Black Cube“ (liet. „Juodasis kubas“), ir su psichologinių įžvalgų žaidimu, išpopuliarintu rašytojos Annie Gottlieb 1995 m. pasirodžiusios knygos „Kubas“ (The Cube).
Naviguodama tai po Nar praeitį, tai po jos dabartį Kube, rašytoja kūrinio struktūrai suteikia savitas geometrijos ypatybes ar architektūrinius principus. Skyrių paantraštės tarytum žymi atskiras šešias (kubo) puses: rytus, vakarus, šiaurę, pietus, aukštyn žemyn ir tarpinę erdvę.
Abulhawa pasitelkta senovės kubo simbolika palanki jos vaizduojamam pasauliui. Priešpriešinės pusės yra lygiagrečios, visos lygios viena kitai, pasižymi trimačiu stabilumu. Kubas, – žemę simbolizuojantis vienas iš penkių Platono kūnų (turint omenyje trimatę erdvę), – o tikriau, kubo pavidalo kalėjimo vienutė, skiria viešą ir asmeninę erdves. Vis dėlto Nar čia neturi jokio privatumo. Architektai projektuodami pastatus paprastai atsižvelgia į saulės kelią danguje. Abulhawa kubo langą įrengia aukštai, Nar jis tiktai dezorientuoja: „laikas čia – neišmatuojamas.“
Autorė metaforiškai išsprogdina kubą, leisdama geometrinio pavidalo kalbai reikštis grožinės literatūros kūrinyje panašiai kaip dizaineris Yannickas Martinas tai daro architektūroje.
O ir kaip dailiai rašytoja pasitelkia chaoso teoriją: „Mūsų šokio esmė – chaosas ir anarchija. Tai kontrolės priešybė.“ Savo dušą Nar pavadina Ataru – tai ne tik taikli nuoroda į persų poetą, bet ir užuomina į Jono Stewarto 2014 m. filmą apie Irano kalėjimą „Rosewater“.
Knygoje temų gausu: vandens normavimas, sionizmas ir žydų naujakuriai, vakarų imperializmas, tabako bendrovės, žurnalistai, amatininkystė vs. darbas biure, interneto poveikis, motinos ir dukros santykiai, atsikartojančios kartų traumos, senoji karyba, pirmagimystės teisės, o galų gale – atleidimas. Itin lyriškai perteikiamos alyvuogių skynimo tradicijos.
Romano pavadinimui panaudoti žodžiai iš 1962 m. Jameso Baldwino progresyvios esė „Laiškas mano sūnėnui“. Aptardamas jį su Nar vienas veikėjų sako: „Boldviną reikia skaityti lėtai. Kiekvienas sakinys traukia ne tik protą, bet ir širdį, kalba apie istoriją ir ateitį.“ Jie kalbasi apie išgyvenimą kolonializmo laikais, meilę protėviams ir santykius su izraeliečiais.
Abulhawa apibendrina: „Štai ką reiškia būti ištremtai ir atskirtai nuo šaknų – klajoti per uždaras sienas ir niekur nesijausti visaverte.“ „Prieš nemylintį pasaulį“ – be galo įtaigus romanas, parašytas autorės, apie Artimuosius Rytus žinančios toli gražu ne iš nuogirdų.
Parengta pagal: https://worldliteraturetoday.org/2021/spring/against-loveless-world-susan-abulhawa
