Kyla panika. O sumaišties kaltininko, mistinio veikėjo Krono lūpose pasirodo piktdžiugiška šypsena – jo keršto planas įsibėgėja. Jis šiuolaikines žaidynes niekina, aukština antikines. Dabar žaidynės tapo purvinos, korumpuotos, pilnos melo. Kronas jas siekia apvalyti žaisdamas kruvinus žaidimus. Tačiau, saugumo agentūra „Private“ visais būdais stengsis užkirsti jam kelią.
„Private” agentūrą patys knygos autoriai apibūdina kaip “daug pranašesnę nei FBI ar CSI”, mat agentai yra patys gudriausi, sumaniausi, labiausiai atsidavę, bei turintys pačias naujausias technologijas, todėl būtent šiai agentūrai buvo paskirta užtikrinti Olimpinių žaidynių saugumą. Labiausiai Kroną pričiupti siekia agentas Piteris Naitas, ne tik todėl, kad jo kruvini išpuoliai šiurpina visą tautą, bet dar Ir todėl, kad pirmoji Krono auka buvo jo motinos sužadėtinis… Nors ši detalė, kuri yra pateikta pačioje detektyvo pradžioje, gali atrodyti kiek banaliai ir priminti populiariuosius trilerius.
Ši istorija – fikcija, kuri priverčia patikėti, kad iš tiesų Londono olimpinėse žaidynėse vyko teroristiniai išpuoliai, kad buvo nunuodyti treneriai ir demaskuoti nesąžiningi sportininkai. Džeimsas Petersonas ir Markas Salivanas, atrodo, gerokai pasidarbavo rinkdami informaciją detektyvui. Skaitytojui jie leidžia pasivaikščioti siauriausiais Londono olimpinių žaidynių arenų koridoriais, prasliuogti ventiliacijos anga, stebėtis nesuveikusia brangia saugumo sistema. Detaliai aprašomos Londono olimpinių žaidynių patalpos, Londono gatvės, viešbučiai ir žiniasklaidos darbas. Autoriai žino, ką daro, nes net patyrusį skaitytoją sugeba suvedžioti taip, kad iki paskutinių puslapių vis dar nesi greitesnis už “Private” agentūros tyrėją Piterį Naitą.
Tik vėliau, kai užverti paskutinį knygos puslapį, supranti, kad visi veikėjai buvo susiję stipriais tarpasmeniniais ryšiais. Ir kitaip būti negalėjo. Skaitydamas šį kūrinį jautiesi taip, pats dalyvautum žaidynėse, lakstytum po arenas ir pats bandytum pričiupti žudiką Kroną. Faktas - per pastaruosius kelerius metus Petersono novelių Jungtinėse Amerikos valstijose buvo parduota daugiau nei tokių kultinių rašytojų kaip Stiveno Kingo, Džono Grišemo ir Deno Brauno kartu sudėjus.
Taigi jei reikėtų rinktis kaip praleisti vakarą – ar žiūrėti veiksmo filmą ar skaityti knygą, nedvejojant čiupčiau „Private. Žaidynes“ ir pakelį spragintų kukurūzų.
