Žmones vilioja knygos, kino filmai ir istorijos apie senovės Egiptą. Faraonų laikai, apsupti simbolikos ir magijos, iškilmingos piramidės, sarkofagai, kapų plėšikus gąsdinantys prakeikimai žadina fantaziją. A.Cabanas savo puikias žinias apie Egiptą (rašytojas yra žinomas egiptologas) pritaikė knygoje „Tūkstantmečio sapnas“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Gimtasis žodis“.
Romano veiksmas – šių dienų Ispanijos sostinėje Madride ir Egipto sostinėje Kaire. Kaip ir kiekviename panašaus pobūdžio romane, veiksmas vyksta gana nuspėjama vaga – merginai (Julijai) į rankas netikėtai patenka kolekcionierių trokštama senovės Egipto relikvija, kurią ji turi pristatyti į Kairo muziejų. Žinoma, relikvija (skarabėjo statulėlė) yra ne tik vertingas meno dirbinys, kurį norėjo įsigyti anglas aristokratas ir verslo magnatas graikas, bet ir, manoma, gali padėti įminti karalaičio Neferkaptaho legendos paslaptį.
„Tūkstantmečio sapne“ autorius nevengia atskleisti ir juodosios archeologijos rinkos, su kuria susiduria knygos personažai. Apibūdinti šio romano scenarijų itin sunku – jis gali iš pradžių atrodyti gana paprastas, tačiau vėliau atsiranda vis daugiau šalutinių vingių. Kartais atrodo, kad autorius knygoje panoro užgriebti per daug – čia beprotiški nuotykiai derinami su pinigais, politika, slaptomis organizacijomis, valdžios troškimu ir meile. Autorius akivaizdžiai siekė aprėpti kuo daugiau aspektų, bet jie liko ne iki galo išpildyti.
Romano galiniame viršelyje anotacijoje minima, esą šioje knygoje ne tik daug mįslių, bet kartu tai ir pasakojimas, padėsiantis atrasti save ir suteikti savo gyvenimui prasmę. Atrodytų, kad pats brazilų rašytojas Paulas Coelho pradėjo rašyti knygas apie Egipto paslaptis. Tačiau abejotina, ar „Tūkstantmečio sapne“ iš tiesų galima rasti gilesnius atsakymus apie gyvenimo prasmę.
Dievai, mitologija, legendos ir paslaptys, į kurias romano veikėjai ieško atsakymų, – visa tai turėtų palikti gerą istorinį įspūdį senovės Egipto gerbėjams. Dėl šio istorinio aspekto knyga gali būti sunkiai įkandama (jei norite ją pajusti, o ne tik akim gaudyti raides) menkesnes žinias apie senovės civilizacijas turintiems skaitytojams. Pavyzdžiui, romano dalyje, kurioje pasakojama Neferkaptaho legenda, istorinės žinios itin praverčia, tačiau žinoti visas su šia legenda susijusias istorijas ir dievų bausmes žmonėms – greičiausiai neįmanomas uždavinys.
Meilė, senovės kultūros palikimas, nuotykiai, pinigai ir valdžia – taip keliais žodžiais apibūdinčiau šį romaną. Kažką primena? Taip, iš tiesų „Tūkstantmečio sapnas“ yra labai panašus į Dano Browno knygą „Da Vinčio kodas“. Ši milžiniško populiarumo ir kartu istorikų įsiūčio sulaukusi knyga akivaizdžiai įkvėpė ir A.Cabano, pasistengusio suderinti fikciją su istorinėmis žiniomis.
Silpnesnes šio romano scenarijaus dalis atperka Kairo gyvenimo kasdienybės vaizdų aprašymas. Knygos epiloge pažymima, kad miesto vaizdai atspindi autoriaus išvystą gyvenimo būdą. Turiu pripažinti, kad aplinkos detalėms A.Cabanas teikia daug dėmesio ir puikiai sugeba perteikti pasakojamų vietų atmosferą.
Reikia priminti, kad spekuliacijų šia knyga kurti neverta. A.Cabanas romano epiloge pažymi, kad scenarijaus vingiai yra fantazijos vaisius, tačiau dalis personažų, legenda apie Neferkaptahą – tikros. Autoriaus teigimu, detalės iš realaus gyvenimo į knygą sugulė dėl įtaigumo. Galiu pripažinti, kad tai autoriui pavyko.
Ar šią knygą skaityčiau antrą kartą? Išvydęs dokumentinį filmą apie Neferkaptaho kapo paieškas, Toto knygą arba senovės Egipto istoriją – taip.
Gero skaitymo.
