Karas. „Lisistratė“ pasirodo sudėtingu istoriniu laikotarpiu – 411 m. pr. Kr., Peloponeso karo metais. Visuomenė buvo išvargusi, mažėjo resursų. Aristofano komedija yra apie tai, kaip sudaryti taiką ir ar ji apskritai yra įmanoma. Jis kelia klausimą dėl kokių priežasčių abi pusės kovoja. Užbaigti varginantį karą Lisistratei, kūrinio herojei, pavyko patriarchalinėje visuomenėje surengus moterų sukilimą prieš savo vyrus. „Aristofanas karą sumenkina iki tokio paprasto lygmens, jog jei vyrai negali sugulti su savo žmonomis, sudaro taiką, tai tas karas yra nesąmoningas reikalas. Karas beprasmis“, – teigė T.Riklius.
Komedijos tikslas. Kaip ir XXI amžiuje, taip ir Antikoje komedija buvo puikus būdas pašiepti visuomenę ir piliečius, kurie peržengia tam tikras ribas. „Komedija turėjo ir religinę bei politinę funkciją. Tai tam tikros socialinės kontrolės mechanizmas, lyg „Dviračio žinios“, tačiau teatre“, – šmaikščiai teigia T.Riklius. Pasak jo, satyra ir ironija bandant pašiepti socialinį kontekstą buvo itin svarbi. Komedija buvo skirta plačiajai auditorijai, kurioje ne visi yra aristokratai, tad tekste gausu kasdienės leksikos, nešvankybių. Aristofanas ieško tarpinės pozicijos tarp intelektualo ir mažiau išsilavinusio žmogaus.
Moters padėtis. Senovės Atėnuose moterys neturėjo nei politinių, nei pilietinių teisių. T.Riklius šia tema sako: „Tai tarsi filosofinis pamąstymas, ar moterys galėtų turėti politines teises, bet tai antikiniame kontekste. Šiuolaikiniame pasaulyje mes, aišku, galime į šią komediją pasižiūrėti labai įvairiai, galima kalbėti apie labai daug temų: kūniškumas, moters padėtis visuomenėje, politikoje ar net šeimoje, fizinio smurto artimoje aplinkoje klausimai.“
Kūniškumo tema. Karai nusineša daugybę žmonių gyvybių, ne išimtis buvo ir Peloponeso konfliktas. Nesuskaičiuojamai daug mirusių, dalis gyvųjų paimti į nelaisvę. Iškyla problema: iš kur gims nauja piliečių karta? „Moterų skaičius liko toks pat, o vyrų žymiai sumažėjo. Kūniškumas labai atsiskleidžia per šį klausimą. Iš čia iškyla ir moters kūno sudaiktinimo problema. Čia yra viena iš priežasčių, kodėl buvo aktualu versti būtent šitą komediją. Ji nori nenori užčiuopia klausimus, kurie jeigu ir nebuvo tokie aktualūs tuo laikotarpiu, būdavo kitaip į juos žiūrima, tai mums dabar sukelia tam tikras asociacijas ir klausimus kurie dabartinei visuomenei itin aktualūs“, – sako T.Riklius.
Vyro ir moters santykis. Šaržuotai, tačiau jis komedijoje atsiskleidžia. Pasak T.Rikliaus, moters gebėjimas tvarkyti namų ūkį, vesti jo apskaitą, prižiūrėti finansus, išlaidas, viską sutvarkyti lemia, ar vyras turi pakankamai laisvo laiko valstybės valdymui. Jau vien šitas santykis mums rodo, kad nors moterys neturi politinių ir pilietinių teisių, bet jeigu jos atsisako tvarkyti visus namų ūkio reikalus, vyras nebeturi laiko atsidėti miesto ir valstybės reikalams. Tad tekstas atskleidžia išties keistą patriarchalinę sistemą.
Aktualumas šiandien. Aristofano „Lisistratė“ yra aktuali ir šiandien. Įvairiais laikotarpiais galima žvelgti į kūrinį iš skirtingų perspektyvų. „Pagal komediją buvo statomi miuziklai, operos, filmai, netgi politiškai ji turėjo savo įgyvendinimą. Tapo oficialia pilietinio protesto forma, vadinama „Lisistratiškuoju neveiksnumu“, – tai moterų atsisakymas turėti lytinius santykius. Protesto pavyzdžių yra išties daug: 2003 m. Irane, 2012 m. Toge, Afrikoje, kur moterys protestavo prieš tuometinį prezidentą, taip pat Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje, Europoje. Visus šiuos protestus įkvėpė „Lisistratė“. Knygos aktualumas pasireiškia ir per karo bei lyčių klausimus. Šiuo metu mes patys gyvename karo paunksmėje, karo nuovargis ir nerimas yra mums pažįstami“, – teigė T.Riklius.
