Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Leipcigo knygų mugė: susidomėjimas lietuvių literatūra neslūgsta

Dirbantys leidybos srityje dažniausiai pavasarį pasitinka Leipcige, kur keturias dienas vyksta antra pagal dydį Vokietijoje knygų mugė ir miestas knibždėte knibžda įvairiausių renginių.
Leipcigo knygų mugėje
Leipcigo knygų mugėje / Lietuvos kultūros instituto nuotr.

Ketvirtadienį prasidėjusioje mugėje – net 2547 dalyviai iš 46 šalių. Šiemet mugės svečio teisės skirtos Čekijai ir jos autoriams. Tačiau net ir tiems, kas neina į mugę, šiomis dienomis Leipcige nepavyks išvengti knygų pasaulio, nes tuo pat metu vyksta „Leipcigas skaito“, kurio programoje – beveik 3600 renginių. Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zilleris šiemet tikisi panašaus lankytojų antplūdžio, kaip 2017 aisiais, kai mugę ir renginius aplankė 285 000 žmonių.

Žurnalo „Der Spiegel“ duomenimis, nuo 2013 iki 2017 metų knygų rinka susitraukė 17 proc.

Nors mugės lankytojų skaičius neslūgsta, Vokietijos leidėjai skundžiasi mažėjančiais pardavimais. Žurnalo „Der Spiegel“ duomenimis, nuo 2013 iki 2017 metų knygų rinka susitraukė 17 proc. Pasak apklausų, kas antras vokietis per metus nenusiperka nė vienos knygos, ir tai visai nepriklausomai nuo uždirbamų pajamų ar užimamų pareigų. Nėra taip, kad vokiečiai nebeskaito, tačiau skaitymas trumpėja, persikelia į internetą, tampa paviršutiniškesnis ir užleidžia vietą Netflix ir Youtube.

Pasak Anjos, dirbančios vienoje iš nedidelių leidyklų, dabartinių žmonių diagnozė yra Halbwissen, kas išvertus reikštų „pusiau žinojimas“, kai mūsų akys užgriebia daug visko, kai mes matome daug antraščių, bet nieko nežinome iš pagrindų. Žmonės vis labiau linkę tapti istorijų vartotojais ir ieško pramogų, greito pasitenkinimo, o skaitymas yra šiokių tokių pastangų ir susikaupimo reikalaujantis veiksmas. „Der Spiegel“ aprašo ir skandalą, kai šių metų IKEA kataloge populiariausia jų prekė – Billy knygų lentynos – buvo reklamuojama jau be knygų, o į lentynas buvo sudėta visokių niekučių, meškučių, nuotraukų, vazonėlių. Knygos išeina iš mados?

Žmonės vis labiau linkę tapti istorijų vartotojais ir ieško pramogų, greito pasitenkinimo, o skaitymas yra šiokių tokių pastangų ir susikaupimo reikalaujantis veiksmas.

Kalbuosi su Saskia, literatūros agente, dirbančia su ispanų autoriais. Ji pasakoja, kad keičiasi ir knygų rinkodaros mados. Knygas pasaulyje dabar parenka influenceriai, dažniausiai esantys tik paviršutiniškais skaitytojais ir nieko bendro neturintys su leidybos pasauliu. Vokietijoje influencerių nedaug, bet leidyklos dažniau nei spaudos konferencijas organizuoja knygų tinklaraštininkų susitikimus. Amerikoje populiarėja ir naujas terminas – Buchtuberiai, kurie itin sėkmingai pristato knygų naujienas jaunimui. Pasak Saskijos, Ispanijoje leidėjai daugelio knygų pristatymui kuria reklaminius filmukus ir deda į Youtube. Pastebima tendencija kurti knygų klubus Youtube platformoje, juos mielai remia Amazon, o knygų aptarimai vyksta susijungus visiems vienu metu.

Leipcige, kaip ir Vilniuje, vienareikšmiškai pastebėta, kad populiarėja negrožinė literatūra. Pasak „Der Spiegel“, negrožinės literatūros rinka praeitais metais paaugo 5 proc., kelionių knygų ir grožinės literatūros sąskaita. Vaikų ir paauglių knygų rinka plečiasi ir per praeitus metus paaugo 3,2 proc.

Lietuvos kultūros institutas Leipcigo knygų mugėje dalyvauja jau septintus metus. Po puikaus pasirodymo 2017 metais, kai Lietuva buvo mugės garbės svečiu, susidomėjimas lietuvių literatūra neslūgsta. Tai patvirtino instituto projektų vadovė Vakarė Smaleckaitė. Pasak jos, šiemet esame jau atpažįstami, užsuka nemažai žmonių, kurie prisimena mūsų pasirodymą ir mūsų autorius. Ji pasakojo, kad didelis susidomėjimas lietuvių ir vokiečių ryšiais, kai kurie žmonės netgi ateina su savo istorijomis apie senelius, vietas, kuriose jie kadaise gyveno.

Lietuvos kultūros instituto nuotr./Leipcigo knygų mugėje
Lietuvos kultūros instituto nuotr./Leipcigo knygų mugėje

Lietuvos kultūros instituto atstovės teigia, kad labai padėjo ir didelis žiniasklaidos susidomėjimas Lietuvos literatūriniu gyvenimu prieš dvejus metus. Tą patį patvirtino ir Austrijos leidyklos „Rezidenz Verlag“ vadovė Claudia Romeder, šiemet mugėje pristatanti antrąją Undinės Radzevičiūtės knygą vokiškai. Po „Žuvys ir drakonai“ sėkmės prieš dvejus metus, leidėja tikisi, kad ir romanas „Mėlynas kraujas“, kurį taip pat vertė Cornelius Hellis, neliks nepastebėtas. Jos teigimu, Undinės stilius toks universalus, o nagrinėjamos temos tokios kosmopolitiškos, kad jos romanai gali būti skaitomi bet kokia kalba ir bet kur pasaulyje. Ją itin žavi autorės ironija ir lakoniškumas.

Po „Žuvys ir drakonai“ sėkmės prieš dvejus metus, leidėja tikisi, kad ir romanas „Mėlynas kraujas“, kurį taip pat vertė Cornelius Hellis, neliks nepastebėtas.

Ievos Simonaitytės knygą „Vilius karalius“ dabar lengviau gauti vokiškai, nei lietuviškai. Pasak jos vertėjo ir, galima sakyti, agento Markus Rodunerio (mat jis sugalvojo ją išversti ir susisiekti dėl autorinių teisių su jos dukterėčia), ši knyga yra aktuali ir lietuviams, ir vokiečiams. Galiausiai I.Simonaitytė gyveno ir rašė tuometinėje Vokietijoje. Knygą išleido leidykla „Baltart“.

Lietuvos kultūros instituto nuotr./Leipcigo knygų mugėje
Lietuvos kultūros instituto nuotr./Leipcigo knygų mugėje

Trečiasis Leipcige pristatomas vertimas – taip pat M.Rodunerio išversta ir „LIT Verlag“ išleista teatrologo M. Petuchausko atsiminimų knyga „Santarvės kaina“ apie Vilniaus geto teatrą ir pokarinių Vilniaus teatrų užkulisius.

Naujos vokiečių autorių knygos kasmet varžosi dėl Leipcigo knygų mugės prizo. Šiemet grožinės literatūros kategorijoje laimėjo Anke Stelling ir jos graudžiai juokingas romanas „Avytės sausumoje“, kurį populiarus Vokietijoje knygų apžvalgininkas Dennisas Scheckas pavadino Immobilien porno (Nekilnojamojo turto pornografija), mat didžiausias dėmesys skiriamas būsto nuomos Berlyne nuotykiams. Negrožinės literatūros kategorijoje laimėjo Haraldas Jäheris ir jo knyga apie vilko vaikus „Vilkų laikas. Vokietija ir vokiečiai 1945–1950“. Trečiasis 15 000 Eur prizas atiteko vertėjai Evai Ruth Wemme už rumunės autorės Gabrielos Adamesteanus knygos „Prarastas rytojus“ vertimą. Įdomu pasirodė ir tai, kad pinigus gauna ne tik trys laimėtojai – visi penki kiekvienos kategorijos nominantai taip pat gauna po tūkstantį eurų.

Mugė šurmuliuos iki sekmadienio vakaro.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius