Renginys pritraukė arti 100 architektūros, kultūros ir miesto planavimo profesionalų bei leidyklos draugų intelektualų diskusijai apie tai, ką architektūra gali išmokti iš kičo, reklamos ženklų ar net lošimo namų.
Trečiadienio vakarą, knygos pristatymo metu gimė diskusija apie tai kaip buvo formuojamas Las Vegasas, kiek kapitalistinių architektūrinių sprendimų turime ir Vilniuje, kaip ir kokiais principais šiuo metu formuojame savo gyvenamą aplinką, ar vis dar keliaujame ir pažįstame ar visgi bent virtualiai Las Vegase jau esame pabuvoję kiekvienas?
Knygos pristatymo diskusijoje dalyvavo: viešųjų ryšių ekspertas, įmonės „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus, architektė, „DO Architects“ partnerė Andrė Baldišiūtė, architektas ir kritikas Andrius Ropolas, architektas ir „Architekstų“ serijos redaktorius Martynas Mankus ir Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė,.
„Drąsios mintys turi būti perskaitytos. Tad prasidedant vasarai pristatome jau net 8-ąją serijos knygą – postmodernistinį manifestą ir Americana kultūros ikoną – „Las Vegaso pamokos: pamiršta architektūrinės formos simbolika“. Kiekviena knyga pateikia savitą, dažnai kitoms prieštaraujančią architektūros filosofiją. Tokiu būdu į lietuvių kalbą per vertimus atnešame platų spektrą architektūrinės minties ir žodyno“, – teigė leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė.
Serijos „Architekstai“ leidybą jau nuo 2020 metų remia Lietuvos kultūros taryba ir „DO Architects“, kurie knygos pristatymui pakvietė į savo biurą.
Knyga, kuri išdrįso įteisinti „kičą“
1972 m. JAV architektų ir miesto tyrėjų kolektyvas – Robert Venturi, Denise Scott Brown ir Steven Izenour – parengė revoliucinę studiją, kurioje iš esmės buvo perbraižytos ribos tarp „aukštosios“ ir „populiariosios“ kultūros architektūroje. Jie atkreipė dėmesį į tai, ką tuometinė architektūros bendruomenė ignoravo ar net niekino: greitkelių estetiką, reklaminius ženklus, kazino architektūrą, kičinę miesto periferiją.
„Las Vegaso pamokos“ iškėlė klausimus, kurie iki šiol aktualūs: ar tik modernizmas turi išliekamąją vertę? Ar architektūra turi kalbėti žmonėms, o ne vien ekspertams? Kas svarbiau – funkcija, forma ar socialinis kontekstas?
Ši knyga tapo vienu svarbiausių postmodernizmo tekstų pasaulinėje architektūros istorijoje – intelektualiai provokuojančia, vizualiai turtinga, radikalia, bet ir poetiška. Autoriai pasisako už „dekoruotą pastogę“, už miesto architektūrą, paremtą žmonių elgsena ir kultūra, o ne vien doktrinomis ar ideologija.
Knygos leidybos projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
