„Tik išgirdę vėžio diagnozę, suprantame, koks trapus yra mūsų pasaulis – nublanksta kelionių, atostogų džiaugsmai, į antrą planą pasitraukia artimieji, draugai, pažįstami“, – taip teigia debiutinį romaną „Netikėta pažintis“ parašiusi garsi Lietuvos menininkė, keramikė Danutė Jazgevičiūtė. Jautri ir drąsi leidyklos „Alma littera“ išleista knyga skaitytojams atskleidžia intymią trijų žmonių dramą mirties akivaizdoje.
Grėsminga vėžio diagnozė į vieną palatą suveda dvi moteris. Viena jų, vyresnioji, ligoninėje guli ilgiau, kita – jaunesnė ir atvykusi vėliau. Abi moterys – labai skirtingos. Nevienodai jos priima ir mirties baimę: vyresnioji jau tapo cinike, o jaunesnė vis negali susitaikyti su diagnoze ir nuolat reikalauja gailesčio. Jų gyvenimai netikėtai susisieja, kai į palatą įžengia vyras.
„Tai psichologinis pasakojimas, kuriametrys glaudžiai susiję žmonės kariauja užslėptą emocinį karą, bando suversti kaltę vienas kitam ir suvesti sąskaitas su gyvenimu. Vyras sujungia moteris – juk vieną jų kadaise mylėjo, o kitą myli dabar. Juos visus vienija noras kuo greičiau sprukti iš tos palatos, pabėgti nuo mirties ir nuo vienas kito. Tačiau ar pabėgti įmanoma?“– intriguoja rašytoja D. Jazgevičiūtė.
Taupiais sakiniais aprašydama trijų žmonių meilę, autorė retkarčiais atitraukia skaitytojo mintis nuo paralyžiuojančios baimės ir klastingos ligos vaizdų, o vyro ir moterų dialogais atskleidžia šių žmonių portretus bei būdus gelbėtis.
„Išgirdę iš gydytojų lūpų vėžio diagnozę,vieni ieškome pažinčių pas gerus specialistus, kiti – pas būrėjus, ekstrasensus, geriame netradicinius vaistus, o treti įrėmę akis į dangų prašome pagalbos iš ten. Ši klastinga liga kasdien pasiglemžia tūkstančius gyvybių, viena jų – ir mano pusseserės dukra, kurią dažnai lankydavau. Supratau, kad atėjus pas ligonį užplūsta įvairūs jausmai, tačiau sunku nuspėti, kas jo širdyje vyksta. Kol sėdėdamas pas jį palatoje nori nuslėpti jaudulį ir kalbi visokius niekus, jis tebelieka vienas akistatoje su mirtimi. Tai ir norėjau atskleisti“, – pasakoja menininkė.
Autorė teigia, kad menas – keramika, tapyba, muzika, poezija ar proza – tai varomoji jėga, tam tikra terapijos forma, leidžianti pažinti save ir kitus. Imtis knygų rašymo ją paskatino ne tik nuolat besikeitusi kūrybinė pasaulėžiūra, bet ir pedagoginis darbas, leidęs kasdien bendrauti su studentais beiįsigilintiį kitų žmonių jausmus, nuoskaudas ir praradimus.
Sudalyvauti knygos pristatyme ir susitikti su rašytoja Danute Jazgevičiūte skaitytojai turės galimybę balandžio 25 d., antradienį, 17.30val. LDS galerijoje ARKA, Aušros vartų g. 7, Vilniuje.
Danutė Jazgevičiūtė gimė 1946 metais. Dailininkė, keramikė, poetė, o dabar ir rašytoja, skaitytojams geriausiai pažįstama kaip ilgametė Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja, menininkė ir jauniesiems dailininkams skirtų metodinių priemonių autorė.9 personalinių, daugiau nei 90 dailininkų grupių parodų dalyvė bei ne vienos meno premijos laureatė iki šiol patirtus įspūdžiusir mintis meistriškai transformuodavo į keramikines formas. Norėdama praplėsti jausmų gamą, parodyti įvairius žmogaus gyvenimo vingius, ji kūrybines erdves atrado prozoje.
