Sekite 15min Google
„Knygų aikštės“ lankytojų laukia ir susitikimas su rašytoju Justinu Žilinsku, pristatysiančiu savo knygą „Tylenė“.
Joje rašytojas pasakoja apie skaudžias jaunų žmonių patirtis ir pasirinkimus. Žūva Linas, jaunas muzikantas, „auksinių tėvų“ sūnus, norėjęs tapti roko žvaigžde. Policija nesismulkina: narkotikai, jaunimas. Tačiau kokią paslaptį slepia paskutinė daina su koduota žinute, šeimos relikvijos dingimas ir vaikino tėvų skyrybų konfliktas?
J.Žilinsko knygos „Tylenė“ pristatymas vyks rugsėjo 5 d. 14.00 val. prie Nacionalinio dramos teatro.
Viena naujausių Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygų – Aldonos Ruseckaitės romanas „Naktiniai pokalbiai“. Joje autorė aprašo įsivaizduojamus dviejų ryškių Lietuvos kultūros asmenybių – rašytojų ir kunigų Juozo Tumo-Vaižganto ir Ričardo Mikutavičiaus susitikimus.
Kūrėjus siejo stebėtinai daug gyvenimo paralelių: abu klebonavo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje, gyveno tame pačiame bute, buvo garsūs pamokslininkai, meno kolekcininkai ir ryškios visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo figūros. Jie, kartais įsiterpiant Moters balsui, diskutuoja apie meną, literatūrą, populiarumo kainą, apie santykius su visuomene ir savo hierarchais, apie knygas, pamokslus.
Viena svarbiausių leidyklos naujienų – ukrainiečių poeto ir kario Arturo Dronio „Hemingvėjus nieko nežino“. Tai debiutinė autoriaus prozos knyga, parašyta gydantis po sunkaus sužeidimo.
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai Dronis savanoriškai įstojo į Ukrainos 125-ąją teritorinės gynybos brigadą, pasirinko šaukinį Dovydas ir tarnavo iki sunkaus sužeidimo. Jo knygoje nėra karo romantizavimo – apšaudymai, apkasai, draugų mirtys, nuovargis, malda ir tikėjimo paieškos tampa naujos kasdienybės dalimi.
Autorius kelia klausimą, kuo šiandienos Ukrainos karas skiriasi nuo to, kurį pažįstame iš XX amžiaus literatūros klasikų kūrinių. „Hemingvėjus nieko nežino“ pasakoja ne apie strategijas ar politinius sprendimus, o apie konkrečius žmones ir jų likimus anapus karo statistikos.
Taip pat leidykla pristato vieną ryškiausių pastarųjų metų norvegų romanų – Nielso Fredriko Dahlio „Tėvo lemtis“, 2024 m. pelniusį Šiaurės Tarybos literatūros premiją. Remdamasis laiškais, dokumentais ir senomis fotografijomis, knygos pasakotojas mėgina atkurti savo tėvo vaikystę – nuo Egipto ir internatinės mokyklos Ženevoje iki viešbučių bei laikinų namų pas svetimus žmones. Tai santūrus ir emociškai tikslus romanas apie šeimą, vienatvę, netektį ir aplinkybes, kurios formuoja žmogaus gyvenimą.
Italų literatūros naujiena - vienas labiausiai savo šalyje įvertintų pastarųjų metų romanų – Nicolettos Vernos „Stiklo dienos“. 2025 m. kūrinys pelnė Europos Sąjungos literatūros premijos Didįjį prizą.
Remiantis dviejų moterų – Redentos ir partizanės Iris – likimais pasakojama apie fašizmo įsigalėjimą Italijoje, pasipriešinimą, smurtą, meilę ir žmogaus pasirinkimus istorinių sukrėtimų akivaizdoje. Italijoje literatūriniu įvykiu įvardintas romanas per trumpą laiką pelnė daugybę literatūros apdovanojimų.
Vietnamiečių rašytoja Nguyễn Phan Quế Mai romane „Dainuojantys kalnai“ per kelių vienos šeimos kartų likimus pasakoja apie karą, politinius sukrėtimus ir išlikimą. 1972-ųjų Hanojuje krentant amerikiečių bomboms, Huong kartu su senele slepiasi slėptuvėje. Tačiau senelei tai tik dar vienas iš daugybės sukrėtimų, kuriuos teko išgyventi jos šeimai. Epinio užmojo romanas lietuvių skaitytojams leidžia pažvelgti į XX amžiaus Vietnamo istoriją.
Visai kitokį, intymų šeimos pasaulį atveria amerikiečių rašytojos Sarah Damoff romanas „Braitų metai“. 2025 m. pasirodžiusi knyga tapo nacionaliniu bestseleriu, pateko į „Goodreads Choice Awards“ finalą, buvo pripažinta „Southern Literary Review“ metų knyga ir šiuo metu yra verčiama į penkiolika kalbų.
Rajenas ir Liliana Braitai myli vienas kitą, tačiau abu į santuoką atsineša savo paslapčių. Jų dukra Džordžetė auga matydama, kaip pamažu byra tėvų santykiai, o šeimą ištikusi nelaimė galutinai pakeičia visų jos narių gyvenimus. Iš trijų veikėjų perspektyvos pasakojamas romanas kalba apie priklausomybę, šeimos ryšius, atleidimą ir galimybę po daugelio metų iš naujo atrasti meilę.
Švedų scenaristo ir trilerių autoriaus Hanso Rosenfeldto „Derliaus vaikai“ nukelia skaitytojus į Haparandą. Po metų pertraukos į darbą grįžusi detektyvė Hana Vester tiria senosiose choleros kapinėse rasto negyvo kūdikio bylą. Tuo pat metu samdoma žudikė Katia gauna užduotį surasti dvi pabėgusias nėščias jaunas moteris. Iš pirmo žvilgsnio nesusijusios istorijos ima pintis, atskleisdamos nusikaltimų tinklą, vedantį iki aukščiausių valdžios sluoksnių Stokholme.
Psichologinių trilerių mėgėjams tikrai patiks Davido Elliso knyga „Žvelk giliau“. Saimonas ir Viki – pasiturinti ir sėkminga Čikagos pora, tačiau už nepriekaištingo fasado slepiasi neištikimybė, dešimtmečius puoselėjamas kerštas, dvidešimt vieno milijono dolerių patikos fondas ir daugybė melo. Kai kaiminystėje randama negyva aukštuomenės moteris, porą persekiojantis klausimas „kas ką apgaudinėja?“ tampa kur kas pavojingesnis. Romano autorius – pagal profesiją teisėjas, Edgaro premijos laureatas, ilgametis Jameso Pattersono bendraautoris.
Lengvesnės, bet šmaikščios literatūros ieškantiems skaitytojams leidykla rekomenduoja britų autorės ir žurnalistės Bryony Gordon romaną „Pataikūnė“.
Olivija visą gyvenimą stengiasi būti „patogi“, taip sakant, „plyzerė“: šeimai, vyrui, kolegoms ir visiems aplinkiniams. Ji sako „taip“, nors norėtų sakyti „ne“, ir nustūmusi savo poreikius į šalį, stengiasi įtikti kitiems. Tačiau nubudusi po vieno vakarėlio ji nebegali meluoti – nei sau, nei aplinkiniams. Nuo šiol Olivija sako tai, ką iš tiesų galvoja ir pirmą kartą gyvenime renkasi save. Šmaikštus, kandus ir provokuojantis romanas klausia, kaip pasikeičia žmogus, kai jis pagaliau nustoja būti tuo, kuo jį nori matyti kiti.
